Mitologinė Tomo Venclovos eilėraščio analizė

LTAnalizėje siekiama atskleisti Tomo Venclovos eilėraštyje „Sutema pasitiko šalčiu...“ iš rinkinio „Pašnekesys žiemą“ slypinčias nuorodas į antikinę bei krikščioniškąją mitologiją, parodyti, kaip pasitelkus mitologinį kodą perskaitoma šiuolaikinė tikrovė. Eilėraštyje didžiausias dėmesys sutelkiamas į lyrinio subjekto išgyvenimus. Jame gausu nuorodų į antikinę ir į krikščioniškąją mitologiją – krikščionių Dievo simbolis konkuruoja su legendomis apie antikos dievus, kalbančiojo siela blaškosi tarp dangaus Viešpatijos, sapnų, tuštumos, antikinio Minotauro labirinto ir antrojo Dantės rato. Antikinių mitų motyvai tekste įgyja neigiamą konotaciją, atstovauja tamsiosioms sferoms, tuo tarpu krikščioniškosios mitologijos simboliai išreiškia kuriamąją galią: ritmas ir kalba suvokiami kaip aukštesniųjų jėgų atsiųstas angelas, už žodyną dėkojama Dievui, kūrybinių galių prašoma kreipiantis į aukštesniąsias jėgas, galinčias padėti sukurti savo pasaulį iš chaoso, kuris vaizduojamas kaip krikščioniškuose mituose aptinkamas pirmapradis gaudimas. Paskutinėse eilutėse tarp suskamba optimistinė gaidelė – personažas atsiriboja nuo jam svetimo išorinio pasaulio ir ima ieškoti nusiraminimo vidiniame pasaulyje pasitelkdamas kalbą bei kūrybą. Nuo materialaus pasaulio jis gręžiasi į lingvistinį kalbos pasaulį. Ilgai klaidžiojęs antikinėse legendose minimuose labirintuose lyrinis subjektas, padedamas aukščiausios jėgos (Dievo), tampa kūrėju, įgyja dievišką kūrimo galią ir iš aplink tvyrančio pirmapradžio chaoso ir tuštumos savo viduje pradeda kurti kalbos pasaulį, kuriame tikisi nebesijausti vienišas.Reikšminiai žodžiai: Emigracijos tema; Literatūra; Mitas; Mitologija; Tomas Venclova; Vieno eilėraščio analizė; Analysis of one poem; Lithuanian Literature; Motif of emigration; Myth; Mythology; Tomas Venclova.

ENThe analysis aims to reveal the references to ancient and Christian mythology hidden in Tomas Venclova’s poem Sutema pasitiko šalčiu... ("Twighlight greeted with cold...") from the collection entitled Pašnekesys žiemą ("A Chat in Winter"), as well as how contemporary reality is read with the help of a mythological code. In the poem, the greatest focus in on the experiences of the lyrical subject. It is abundant in references to ancient and Christian mythology - the Christian symbol of God competes with legends of the gods of antiquity, and the speaker’s soul wanders between the heavenly realm, dreams, emptiness, the ancient Minotaur, and Dante’s second circle. In the text, the motifs of ancient myths acquire a negative connotation and represent the dark spheres, while the symbols of Christian mythology express constructive power: rhythm and language are perceived as an angel sent by higher forces, God is thanked for vocabulary, constructive powers are asked for by addressing higher forces that are able to help create a world from chaos, which is depicted as the primordial drone found in Christian myths. An optimistic note resounds in the last lines - the character distances himself from the external world that is foreign to him and begins to look for solace in the inner world with the help of language and creative work. He turns from the material world to the linguistic world of language. With the help of a higher force (God), the lyrical subject, having long wandered in the labyrinths mentioned in ancient legends, becomes a creator, acquires the divine power of creation, and, from the emptiness and primordial chaos lingering around, begins to create a world of language in which he hopes to no longer feel lonely.