Keisti pasaulį prisiimant atsakomybę už vaiką
LTStraipsnyje analizuojamos dvi knygos – Vandos Juknaitės „Išsiduosi. Balsu“ ir Antono Makarenkos „Pedagoginė Poema“. Abiejuose kūriniuose yra asmenine patirtimi paremti pasakojimai apie gatvėje atsidūrusių vaikų likimą ir jų auklėjimą. Šias dvi knygas sunku lyginti dėl labai skirtingos apimties: „Pedagoginė poema“ yra 600 puslapių, o Juknaitės „Išsiduosi. Balsu“ – penkiasdešimties. Bet jos labai panašios pasakotojų paveikslais: ir „Pedagoginės poemos“ pasakotojui Gorkio vardo kolonijos vedėjui Antonui Semionovičiui, ir „Išsiduosi. Balsu“ tetai Vandai pirmiausia rūpi vaikai. Abu aistringai tiki savo tiesa, abu dėl vaikų interesų netausoja savęs. Abu imasi konkretaus darbo, nepostringaudami prisiima asmeninę atsakomybę už vaikus. Ir jiems abiems reikia įveikti aplinkos pasipriešinimą. Straipsnyje analizuojami pedagoginiai principai, kuriuos savo praktika patvirtino abu autoriai. Akcentuojama, kad abi knygos tokios aktualios pedagoginei visuomenei, juk be vaikų gyvenimo istorijų, jų charakterių, to meto gyvenimo sąlygų, be situacijų, iš kurių išeities ieško Antonas Semionovičius ar teta Vanda, pliki pedagoginiai principai yra beverčiai. Vandos Juknaitės kūrinyje „Išsiduosi. Balsu“ tikslas pasiekiamas: formuojama nuostata, kad būtent visuomenės abejingumas įstumia nelaimėn patekusius vaikus į beviltišką situaciją, iš kurios neįmanoma išeiti be pagalbos. Mokoma žiūrėti į nelaimingus vaikus kaip į mūsų visų vaikus. O Antono Makarenkos „Pedagoginė poema“ užkrečia ryžtu įveikti sunkumus ir skatina pedagogus didžiuotis savo profesija.Reikšminiai žodžiai: Antonas Makarenka; Atsakomybė; Benamiai vakarai TSRS; Ideologija; Likimas; Pasaulis; Socializacija; Sovietinė pedagogika; Vaikas; Vanda Juknaitė; Žmoniškumas; Anton Makarenko; Children; Fate; Homeless children in the USSR: socialization; Humanity; Ideology; Responsibility; Soviet pedagogy; Vanda Juknaitė; World.
ENIn this article, the two works have been compared; these are the two stories, based on personal experiences, about the destiny and education of the children who were on the street, namely Išsiduosi. Balsu by Vanda Juknaitė and Pedagogical Poem by Anton Makarenko. Having been written in different periods, they were also different in scope but similar by the images of narrators: the both narrators were mostly concerned of the children. Both authors believed in their own truths, and they both were completely devoted to their work. Both authors were undertaking specific work; they resumed personal responsibility for children without hesitation. And they both had to resist the outside opposition. [From the publication]
