LTVietos savivalda yra vienas pagrindinių demokratijos elementų. Valdydamos dalį visuomeninių reikalų savivaldybės riboja valstybinės valdžios galią. Suprantama, kad visuomenės valdymas yra demokratiškesnis, jei sprendimus priima arčiau gyventojų esanti valdžia ir jos institucijos, o ne centrinė valdžia, kuri daug labiau nutolusi. Vietos savivalda visuomet siejama su tam tikra teritorija, kuri dažniausia sudaro valstybės teritorinį-administracinį vienetą ir užtikrina žmonėms bendruomeniškumo jausmą bei leidžia realiau dalyvauti vietos gyvenime. 1918 m. Vasario 16-osios akte Valstybės Taryba skelbė atstatanti Lietuvos valstybę „demokratiniais pamatais“. Todėl kurti savą administracijos aparatą, įtvirtinti vietose valdžią, nebe rusišką ar vokišką, o savą, demokratinę, kur vietos reikalus tvarkytų ne skirti pareigūnai, o išrinkti iš savo tarpo žmonės, buvo labai svarbu. Tuo labiau, kad tuo metu, kuriantis Lietuvos valstybei, bene pagrindinis klausimas buvo, ar pavyks tą valstybę įtvirtinti. Netrūko abejojančių, ar lietuviai apskritai gebės vieni valdyti, neturėdami patirties, išsilavinusių žmonių. 1918 m. dar nebuvo aišku, ar kitos valstybės pripažins Lietuvą. [...] Leidinyje pateikiami 106 dokumentai, kurie yra tarsi mozaika, iš kurios „susidėlioja“ to meto Lietuvos vaizdas: ne tik savivaldybių rinkimai, vietos valdžios kūrimas, bet ir gyventojų tarpusavio santykiai, partiniai konfliktai, slegiantys rūpesčiai, įvairūs kasdienybės momentai. Publikavimui atrinkti charakteringiausi dokumentai, kurie geografiškai apima beveik visą dabartinę Lietuvos Respubliką. pol b [autoriaus tekstas].
ENOne of the main elements of democracy is local self-government. By administrating part of public affairs municipalities restrict the power of public authorities. Public administration is definitely more democratic, if the decisions are passed by the authorities that are closer to residents, rather than by distant central authorities. Local self-government is always related to a certain territory, which most often constitutes a territorial-administrative unit of the state and ensures the sense of community to residents enabling their more realistic involvement in local life. In the Act of 16 February 1918 the Council of Lithuania proclaims the restoration of the independent state of Lithuania, “founded on democratic principles”. Thus, it was very important to create own administrative apparatus, establish local authorities – not Russian or German, but own, democratic, in which local affairs would be administered by locally elected people rather than designated officers. Moreover, at the time of the formation of the state of Lithuania almost the key question was whether Lithuanians would manage to consolidate the state. There were a lot of people who doubted whether Lithuanians would generally be capable of independent government without experience and educated people. In 1918, it was not yet clear whether other states would recognise Lithuania. The publication presents 106 documents that resemble a mosaic of the then picture of Lithuania: not only municipal elections, the formation of local authorities, but also mutual relations of residents, party conflicts, worries and various everyday moments. The most characteristic documents which geographically cover almost the entire current Republic of Lithuania have been selected for publishing.