Gėlių pavadinimų semantika Janinos Degutytės ir Artūro Guobos poezijoje vaikams

LTAugalų pavadinimai atspindi tautos pasaulėvaizdį, nes savo aplinkoje augančius augalus, tarp jų ir gėles, kiekviena tauta įvardija remdamasi tam tikrais per ilgą laiką susidarytais vaizdiniais. Todėl svarbūs yra gretinamieji semantiniai tyrinėjimai. Toks gėlių pavadinimų semantikos gretinimas lietuvių ir latvių kalbose atliekamas straipsnyje kalbiniu požiūriu. Toliau remiantis kalbine analize nagrinėjami trijų gėlių, lietuvių vadinamų katpėdė, katilėliu ir lūgne, ir jiems visiškai ar iš dalies ekvivalentiškų latvių kalbos pavadinimų kakpēdina, pulkstenīte ir ūdensroze vaizdiniai Janinos Degutytės (1928–1990) ir Artūro Guobos (g. 1932) eilėraščių vaikams cikluose. Pastebėtina, kad dažniausiai liaudies kalboje prigiję pavadinimai laikytini perkeltiniais, t. y. metaforomis. Metaforų pagrindą sudaro žmonių aplinkoje esantys daiktai, gyvūnai ir pan. – jų forma, savybės. Lietuvių poetės J. Degutytės eilėraščių ciklo „Piemenaitė karalaitė“(1982) eilėraščiai „Katpėdė“, „Katilėlis“, „Lūgnė“ ir latvių poeto A. Guobos eilėraščiai iš knygos Pienių pienas (Pienenu piens) (1978) „Sila zvani“, „Kakpēdinas“ ir „Ūdensrozes“ kuria įdomius ir savitus poetinius pasaulius. J. Degutytės eilėraščių semantika paremta vizualiniais ir akustiniais įspūdžiais, remiasi lietuvių mitologijos vaizdiniais, o A. Guobos eilėraščiai – žaismingesni, jie situacinio, kai kada peizažinio pobūdžio, tačiau abiejų poetų eilėraščių semantinį lauką didele dalimi nulemia lietuvių ir latvių kalbų išgalės, konkrečiai – augalų pavadinimų semantika. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Arturas Guoba (Arturs Goba); Eilėraščių ciklas; Floristiniai motyvai; Gėlių pavadinimų semantika; Janina Degutytė; Leksinė reikšmė; Poetika; Arturs Goba; Floristic motifs; Janina Degutytė; Lexical meaning; Poem cycle; Poetics; Semantics of flower names.

ENFlower names reflect the world-view of a nation as every nation names plants, including flowers, growing in its environment according to certain images that were formed throughout a long period of time. That is why comparative semantic investigations are important. Such comparison of semantics of flower names in Lithuanian and Latvian from the linguistic point of view is carried out in the article. Further, on the base of linguistic analysis, the images of three flowers (cottonweed, bluebell and spatterdock), in Lithuanian called katpėdė, katilėlis and lūgnė and their complete or partial equivalents in Latvian kakpēdina, pulkstenīte and ūdensroze are investigated in poem cycles for children by Janina Degutytė (1928–1990) and Arturs Goba (b. 1932). It is noted that established names in folk language are considered to be figurative, i. e. metaphoric. The ground of metaphors consists of things, animals etc., i. e. their forms, features, existing in peoples' environment. Poems "Katpėdė"(Cottonweed, Cat's-foot), "Katilėlis" (Bluebell), "Lūgnė" (Spatterdock) from a poem cycle "Piemenaitė karalaitė" (Shepherdess Princess) (1982) by a Lithuanian poetess Janina Degutytė and poems "Sila zvani" (Pinewood Bells), "Kakpēdinas" (Cottonwceds, Cat's-foot) and "Ūdensrozes" (Water Lilies) from a book "Pienenu piens" (Dandelion Milk) (1978) by a Latvian poet Arturs Goba create interesting and peculiar poetic worlds. Semantics of poems by Degutytė is based on visual and acoustic impressions, grounded on Lithuanian mythological images; whereas poems by Goba are more playful, of a situational character; however, the semantic field of poems by both poets is mostly predetermined by capabilities of the Lithuanian and Latvian languages, semantics of plant names in particular. [From the publication]

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies