Pragmatinė komunikemų funkcija

LTŠnekamojoje kalboje dažnai pasitaiko įvairių stabilios struktūros žodžių junginių ir sintaksiškai neskaidomų frazių, taip pat vienažodžių sakinių ar jų ekvivalentų, verčiančių suklusti dėl jų sintaksinės pozicijos tekste ir semantikos. V. Melikianas tokius sintaksinius darinius vadina komunikemomis – neskaidomais sakiniais su aiškiai neišreikšta semantika. Komunikemų kaip išskirtinių šnekamosios kalbos sintaksinių vienetų funkcionavimas iš esmės priklauso nuo konteksto (situacijos), todėl komunikemomis galima vadinti konkrečiame šnekos akte realizuotas vientisas ir neskaidžias verbalines reakcijas į lingvistinius ar ekstralingvistinius faktus. Dėl tos tiesioginės sąsajos su kontekstu komunikemos šnekoje ir atlieka pragmatinę funkciją, t. y. jomis išreiškiamos modalinės nuostatos įvairių propozicijų atžvilgiu, nors pačios komunikemos paprastai nėra propozicinės. Jos dažniausiai atsiranda įvairiuose pokalbiuose, o įprasčiausia komunikemų realizacija – atsakymai į patikrinamojo tipo klausimus ir kontakto palaikymas. Straipsnyje analizuojama pragmatinė komunikemų funkcija – komunikemos daugiausia aptariamos ilokucinių aktų teorijos požiūriu, t. y. apžvelgiamos komunikemų sėkmės sąlygos, taip pat bendradarbiavimo maksimos ir priemonės mandagumo raiškai. Komunikemos siejamos su reprezentatyvų, ekspresyvų, direktyvų ir komisyvų šnekos aktais. Konstatuojama, kad komunikemų deklaratyvų nėra. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendradarbiavimo maksima; Deiksė; Komunikema; Kontekstas; Pragmatika; Propozicija; Sintaksiškai neskaidomas sakinys; Sėkmės sąlygos; Šnekos (ilokucinis) aktas; Communiceme; Context; Deixis; Deixis, communiceme; Felicity conditions; Maxims of cooperation; Pragmatics; Proposition; Speech (illocutionary) act; Successful conditions; Syntactically indivisible sentence.

ENSpeech units such as steady word combinations and syntactically indivisible phrases, as well as one-word phrases or equivalents are called 'communicemes' in this work. According to the terminology of V. Melikian they are indivisible sentences without clearly expresed semantics. The functioning of communicemes as unique syntactic units of speech essentially depends on the context (situation), so communicemes may be called in a particular speech act realized integral and steady verbal reactions to the linguistic or extra-linguistic facts. Due to the direct interface with context communicemes conduct pragmatic function, i. e. they are used to express modality in respect of the various propositions, though the communicemes themselves are not normally propositional. They mostly occur in various interviews and the most common way to realize communicemes is the replies to the verification questions and contact support. The paper analyses the pragmatic function of communicemes. Communicemes are mainly discussed from the point of view of illocutionary acts theory, i. e. successful conditions, maxims of cooperation, means of expressing politeness are overviewed. Communicemes are associated with representative, expressive, directive and commissive speech acts. It is stated that there is no declarative communicemes. [From the publication]