Adresanto ir adresato santykių raiška televizijos reklamose

LTLingvistinė pragmatika iš kitų lingvistikos šakų išsiskiria tuo, kad analizuoja tekstui žmonių priskiriamas prasmes, prielaidas, tikslus, veiksmų rūšis (pavyzdžiui, prašymus, skatinimus), kurias jie vykdo kalbėdami. Tai ypač aktualu analizuojant televizijos reklamas, nes reklamos tikslas yra įtikinti adresatą, o tyrinėtojams įdomu, kokias implikuotas prasmes reklama suteikia iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriantiems tekstams. Verbalinį poveikį daro pasakymų, kuriais apeliuojama į adresatą leksinių, morfologinių ir sintaksinių savybių pasirinkimas – šis rinkinys nulemia pasakymo intenciją. Pagal ją pasakymai priskiriami atitinkamiems šnekos aktams – reprezentatyvams, deklaratyvams, direktyvams, komisyvams ir ekspresyvams. Kiekvienos grupės aktai turi savo funkcionavimo tikslus. Su šnekos aktais glaudžiai siejasi adresanto ir adresato santykių raiška. Skirtingose šnekos aktų grupėse adresanto ir adresato santykiai atsiskleidžia nevienodai: dažniausiai jiems reikšti pasitelkiami direktyvai, o reprezentatyvai ir komisyvai tesudaro nežymiąją santykių raiškos dalį. Adresanto ir adresato santykiams išreikšti vartojami visi asmeninių įvardžių paradigmos nariai ir juos atitinkančios veiksmažodžių formos, tik skiriasi vartosenos dažnumas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Adresantas; Adresatas; Gramatinė raiška; Televizijos reklama; Šnekos aktai; Addressee; Addresser; Grammatical realization; Speech acts; Television commercial.

ENLinguistic pragmatics is different from other linguistic domains in that it analyzes text meanings, presumptions, purposes, and types of actions (for example, appeals, incentives) that people undertake while speaking. It is especially relevant for the analysis of television commercials as the purpose of any advertisement is to convince the addressee, whereas researchers are interested in the implied meanings that commercials attach to at first sight undistinguished texts. Verbal effect is made by specifically selected lexical, morphological and syntactical features of the expressions used to appeal to the addressee and the selected set of these features determines intention of the expression. Depending on their intentions, expressions are assigned to certain types of speech acts, i. e. representatives, declaratives, directives, commissives and expressives. Each type of speech acts has its own purpose of functioning. Speech acts are closely related to the realization of the relations between the addresser and the addressee. Different types of speech acts involve different display of relations between the addresser and the addressee: they are usually expressed using directives whereas representatives and commissives account for only an insignificant portion of the relations realizations. Expressions of the relations between the addresser and the addressee are expressed by all the members of the personal pronoun paradigm and respective forms of verbs, but the frequency of their use is different. [From the publication]