Laiškas : monologo ir dialogo santykis
LTStraipsnyje aptariama laiško samprata ir analizuojama, kaip laiške atsispindi monologo ir dialogo bruožai. Parodoma, kad įvairūs tyrėjai laišką traktuoja skirtingai. Dažniausiai jis laikomas monologine kalbinės raiškos forma, o kartais apibūdinamas kaip dialogas. Remiantis laiškų analize daroma išvada, kad laiškas – monologinis tekstas savo prigimtimi, bet jo turinys ir kalbinė raiška artimesni dialogui. Tai rodo šios laiško ypatybės: 1) jis visada turi konkretų adresatą, t. y. jo negalima laikyti kalbėjimosi su pačiu savimi forma; 2) laiško tekstas visada orientuotas ne tik į adresatą kaip asmenį, bet ir į adresato tekstą: arba kaip atsakas į prieš tai buvusį adresato laišką, arba kaip replika, provokuojanti adresato atsakymą; 3) laiško tekste visada būna į adresatą orientuotų kalbinės raiškos priemonių (kreipiniai, atsisveikinimo žodžiai, įvairūs adresato įvardijimai, antrojo asmens įvardžių ar juos nurodančių veiksmažodžių formų vartosena ir kt.). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Adresantas; Adresatas; Dialogas; Kalbinė raiška; Laiškai; Monologas; Tekstas; Tema; Addressee; Addresser; Dialogue; Expression; Letter; Letter, monologue, dialogue, text, addresser, addressee, theme; Linguistic; Linguistic expression; Monologue; Text; Theme.
ENThe article discusses the concept of a letter and analyses how the features of monologue and dialogue are reflected in the letter. It is revealed that different researchers treat the letter differently. In most cases it is treated as a monologue form of linguistic expression, though sometimes it is described as a dialogue. On the grounds of the analysis of the letters, a conclusion may be drawn that the letter in its nature is a monologue text, but its content and the linguistic expression are closer to the dialogue. The latter is revealed by the following features: 1) it always has a particular addressee, i. e. it cannot be considered as a form of speaking with oneself; 2) the text of the letter is always oriented not only towards the addressee as a person but also to the addressee's text: either as a response to the previous letter of the addressee or as a replication which provokes the response of the addressee; 3) the text of the letter always contains the means of linguistic expression which are oriented towards the addressee (addresses, parting words, various pronominal constructions used for the identification of the addressee, the usage of second-person pronouns or verb forms indicating them and etc.). [From the publication]
- Lingvistiniai dialogo aspektai : disertacija / Loreta Vilkienė. Vilnius, 2000. 141 lap.
- Retorika : iškalbos stilistika / Regina Koženiauskienė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2001. 461 p.
- Vytautas Laurušas’s worldview as reflected in his activity and letters to Jeronimas Kačinskas / Danutė Petrauskaitė. Lietuvos muzikologija. 2020, 21, p. 54-67.
