Laiškai Jujai (1902-1919)

• Voldemaras, Augustinas
• Rudis, Gediminas

LTSakoma, kad jei Eduardas Volteris net nebūtų palikęs jokių mokslo darbų, jei ištisus trisdešimt metų Peterburgo universitete nebūtų skaitęs paskaitų apie lietuvių kalbą, papročius bei tradicijas, o tik rėmęs ir užtaręs daugelį lietuvių studentų kartų, vis vien jis būtų likęs lietuvių kultūros istorijoje kaip nepaprastai šviesi ir kilni asmenybė. Be abejo, kartu su žmona Aleksandra. Vienas iš gausaus globotinių būrio pelnė ypatingą Volterių prielankumą ir netgi buvo priimtas į šeimą. Tai Augustinas Voldemaras, 1900 m. atvykęs į Peterburgą kupinas ryžto siekti mokslo aukštumų. Pluoštas A. Voldemaro laiškų A. Volterienei 1902–1919 m. geriausiai liudija, jog Volterių namai jam buvo tapę pačiu tikruoju ramybės užutėkiu, kuriame jautėsi netgi jaukiau kaip tėvų namuose. Be kita ko, tai pats išsamiausias šaltinis apie A. Voldemaro darbą Permės universitete 1916–1917 m.

ENIt is said that if Eduardas Volteris had even left no scientific works, if he had not delivered lectures on the Lithuanian language, customs and traditions at Petersburg University for as long as thirty years, but had only supported and interceded for many generations of Lithuanian students, he would still have remained an outstandingly bright and noble personality in the history of Lithuanian culture, undoubtedly, together with his wife Aleksandra. One of many students patronised by Volteris gained special benevolence of the Volteris spouses and was even accepted into their family. It was Augustinas Voldemaras. In 1900, he came to Petersburg, full of determination to reach heights of education. A pile of letters of 1902–1919 by Voldemaras to Aleksandra Volterienė testified in the best way that the home of the Volteris family had become a true source of peace where he felt even more comfortable than at his parents’ home. Moreover, this is the most thorough source on Voldemaras’ work at Perm University in 1916–1917.