Apie Arvydo Šliogerio bulvę ir fotografiją : recenzija
LTRecenzijoje aptariamos Arvydo Šliogerio knygos „Bulvės metafizika“ (2010) ir „Melancholijos archipelagai“ (2009). Sakoma, kad kiekvienas reikšmę įgyjantis filosofas yra įsivietinęs. Prie šios filosofinės tradicijos Šliogeris prisijungė lietuvių kalba, išgyvendamas žemdirbių kultūrą kaip žydėjimą ir nujausdamas jos mirtį. Bulvė priklauso valstietiškajam, žemdirbiškajam reikšmių laukui, o platesne prasme – filotopiniam meilės laukui; filotopija yra organiškiausia Šliogerio filosofijos dalis. Bulvė yra daiktas, dramatiškai susitinkantis su ją aprašyti (arba įveikti) siekiančia kalba. Bendriausia prasme bulvės metafizika panašaus principo kaip tylos transcendencija. Teigiama, jog Šliogeris yra metaforos filosofas ir metaforistas. Bet, lyginant su ankstesniais veikalais, Šliogeris dabar mąsto kitaip: dar kategoriškiau, aštriau, dar labiau atsitraukia nuo klasikinio egzistencializmo, dar principingiau polemizuoja su Friedrichu Nietzsche ir dar paradoksaliau prie jo priartėja. Šliogerio filosofija apmąsto tai, kas yra žmogui duota, dovanota. Ji pabrėžia, kad be gamtos negali atsirasti nieko. Knygos „Melancholijos archipelagai“ paantraštė žodžiai ir vaizdai, tikslinant – filosofiniai tekstai ir fotografijos, kurias galima pavadinti gamtos, arba gamtos daiktų fotografijomis. Problema, kurią iškelia Šliogerio filosofija: ar galime kaip nors patikrinti ištartį apie tai, kad žodis, siekdamas bekalbio daikto, pats tampa bekalbiu daiktu. Matymo šlovinimas persmelkia Šliogerio lyrinį mąstymą.Reikšminiai žodžiai: Arvydas Šliogeris; Bulvė; Daiktiškumas; Filosofinis dienoraštis; Kalba; Kalbinė sąmonė; Melancholija; Metafizika; Arvydas Šliogeris; Language; Linguistic consciousness; Materiality; Melancholy; Metaphysics; Philosophic diary; Potato.
ENThe review discusses the books of Arvydas Šliogeris “Bulvės Metafizika” (2010) and “Melancholijos Archipelagai” (2009). It is said that each philosopher, who becomes significant, may be called localised. Šliogeris joined this philosophical tradition in Lithuanian language by experiencing the culture of cultivators as a time of blossoms and by anticipating its death. A potato belongs to rustic, agricultural field of meaning, and looking from a broader perspective – to a philotopic field of love; philotopy is one of the most organic part of Šliogeris’s philosophy. Potato is an item dramatically meeting with language, which seeks to describe it (or to defeat it). In most common sense the metaphysics of a potato is of a similar principle as the transcendence of silence. It is stated that Šliogeris is the philosopher of a metaphor and a metaphorist. But comparing to his previous works, Šliogeris now thinks differently: he is more categorical, incisive, he departs even more from classic Existentialism, plunges in a more high-principled polemics with Friedrich Nietzsche and in paradox comes even closer to him. Šliogeris’ philosophy contemplates on what is given, granted as a present to a person. It emphasises that without nature nothing can come into existence. Subtitle of the book “Melancholijos Archipelagai”, words and images, more precisely: philosophic texts and photographs, which may be called the photographs of nature or of natural things. The problem that come from Šliogeris’ philosophy: can we in any manner verify the pronunciation of the fact that the word seeking the speechless item becomes a speechless item itself. Worshiping of seeing pierces the lyrical thinking of Šliogeris.
