Стилистика и символика прусского орнамента I-XI вв.

LTŠiame straipsnyje analizuojama archeologų rastų prūsiškų daiktų puošyba. Aptariama prūsiškojo dekoro ir simbolikos vieta baltiškojo ornamento sistemoje. Ornamentikos koncepcijos išeities taškas – baltiškojo ornamento struktūrinis modelis. Seniausias ir pagrindinis prūsų ornamentas yra dekoratyvinė juosta. Ji būdinga II–V a. vakarų baltų laidojimo urnoms. Juostų aptinkama dvejopų: sudarytų iš lygiakraščių trikampių ir įvairių modifikacijų įkypų kryžių. Šie ornamentai turėjo ne tiek dekoratyvinį, kiek apsauginį, kultinį pobūdį. I–XI a. prūsų tradicinio dekoro motyvas – iš zigzagų sudaryta juosta ant laidojimo urnų – turėjo apsauginę reikšmę. Greičiausiai ji susijusi su saulės spindulių simbolika. I–V a. sakralinės kompozicijos ėmė dalytis į smulkesnes dalis; pastarosios tapo savarankiškomis ir virto maginiais ženklais. Iki VI a. tarp Vyslos ir Deimės upių formavosi Brisingameno kompozicinis stilius. Lygiagrečiai atsirado „vilko danties“ stilius, įtraukęs į apyvartą germanų dekoravimo tradicijas. Remiantis šiuo stiliumi, iki X a. susiformavo stabili dekoratyvinė kompozicija, kilusi iš Sosdalos stiliaus. Galutinai susiklostė prūsiškojo ornamento maginio naudojimo schema. Vikingų epochos pabaigoje pietryčių Pabaltijyje skandinavų auksakalių įtakoje atsirado Glando stilius. Prūsiškojo dekoratyvinio meno raida leidžia daryti prielaidą, jog vakarų baltų gyvenamoji teritorija buvo savotiškas koridorius. Prūsai pritaikydavo vokiškojo dekoro naujoves, kurios pasklisdavo tarp rytinių prūsų kaimynų. Ir atvirkščiai, iš rytų kitoms tautoms sklido rytų baltų tradicijos.Reikšminiai žodžiai: Baltai; Geležies amžius; Juvelyrika; Ornamentas; Ornamentika; Prūsai; Prūsai, ornametika, identitetas; Simbolika; Stilistika; Balts; Decoration; Iron Age; Jewelry; Ornamentation; Prusians, ornamentation, identity; Prussians; Stylistics; Symbolism.

ENThe article analyses the decoration of Prussian things found by archaeologists. The place of Prussian decor and symbolic is discussed in the system of Baltic ornament. The starting point of the conception of ornamentation is the structural model of the Baltic ornament. The oldest and the main ornament of Prussians was the decorative stripe. It was characteristic to burial urns of Western Balts of 2nd–5th c. Stripes were found of two types: made of equilateral triangles and bevel crosses of various modifications. These ornaments were not so much decorative as being of protective, religious nature. Motif of traditional Prussian decor of the 1st–11th c. – a stripe made of zigzags on burial urns, had a protective meaning. Most probably it was associated to symbols of sun rays. In 1st–5th c. sacral compositions started to split in smaller parts, the later became independent and turned into magical signs. Until the 6th c. between Vistula and Deyma rivers a composite style of Brisingamen was formed. In parallel the style of “Wolf’s Teeth” evolved, which brought Germanic decoration traditions to circulation. Based on this style a stable decorative composition was formed until the 10th c., which came from Sösdala style. The scheme of magical use of Prussian ornament was finally settled. In the end of the Viking Age, the Gland style evolved in the South East of the Baltic Region under the influence of Scandinavian goldsmiths. The development of Prussian decorative art allows us to make an assumption that the territory inhabited by the Western Balts was a particular corridor. The Prussians adapted innovations of the German decor, which spread among the Eastern neighbours of the Prussians. An vice versa, other nations were transmitted traditions from the East of the Eastern Balts.

• Etnologija / Ethnology
• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History