LTŠiuo straipsniu siekiama atskleisti pagrindines šalies darbo rinkos tendencijas. Analizuojant padėtį daugiausia dėmesio skiriama oficialiojoje statistikoje taikomiems užimtumo ir nedarbo rodikliams. Publikacijoje taip pat išryškinami tam tikri metodiniai pagrindinių darbo rinkos rodiklių taikymo aspektai, apžvelgiamos užimtumo statistikos raidos ypatybės, įvertinama šalies žmogiškųjų išteklių potencialo struktūra bei jos raidos galimybės. Straipsnyje analizuojama bendrųjų darbo rinkoje vykstančių tendencijų kaita per ilgesnį laikotarpį. Ji labiau atspindi vykusius pokyčius, kurie nepriklauso nuo laikinų sezoninių svyravimų įtakos, nes pateikiamų duomenų pagrindas - metiniai statistiniai duomenys. Taip pat publikacijoje nemažai dėmesio skiriama metodinėms užimtumo ir nedarbo rodiklių taikymo problemoms, kurių sklaida turėtų pasitarnauti populiarinant darbo rinkos statistiką ir prisidedant prie brandesnių jos vartotojų formavimo. Vienas iš svarbesnių šioje publikacijoje išskiriamų aspektų - žmogiškųjų išteklių potencialo struktūros įvertinimas. Tai atveria naujas galimybes derinti demografinės statistikos bei gyventojų skaičiaus prognozių duomenis su oficialiosios statistikos užimtumo rodikliais. Tokio pobūdžio vertinimus galėtų papildyti Sodros duomenys, kurie atliekant padėties darbo rinkoje analizę mokslinėje literatūroje faktiškai beveik nėra taikomi. Ši publikacija skiriama ne tik mokslo atstovams ir darbo rinkos bei jos statistikos specialistams, bet ir kitiems žmonėms, besidomintiems Lietuvos gyventojų užimtumo (nedarbo) sprendimo problemomis.Reikšminiai žodžiai: Darbo paklausa; Darbo pasiūla; Darbo rinka; Nedarbas; Užimtumas; Employment; Labor market; Labour market, labour demand; Labour supply; Lithuania; Unemploument; Unemployment.
ENThe aim of the article is to reveal the main trends in the national labour market. The main focus of the analysis is on the employment and unemployment rates, used in official statistics. In the paper, certain methodological aspects of the application of key labour market indicators are highlighted, the peculiarities of the development of employment statistics are reviewed, and the structure of potential human resources and its development opportunities are assessed. This article is more closely linked with official statistics, and the priority is given to the data of Statistic Lithuania; however, the author also makes use of the Lithuanian Labour Exchange and State Social Insurance Fund Board (Sodra) data, which in their own way complement and substantiate the results of the analysis provided in the article. [From the publication]