Vydūno estetikos bruožai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vydūno estetikos bruožai
Alternative Title:
Traits of Vydūnas Aesthetics
In the Journal:
Summary / Abstract:

LTVydūno estetika yra jo kultūros koncepcijos dalis. Ši remiasi indiškąja vedantos panenteistine koncepcija, kurioje būtis aiškinama kaip visaapimanti dvasinė realybė – absoliutas. Pasaulis yra materialus to absoliuto pasireiškimas, kartu ir jo savimonės įkūnijimas, savęs suvokimo priemonė. Absoliutas vienu metu yra ir transcendentinis (egzistuoja kaip gryna dvasia), ir imanentinis (egzistuoja kaip pasaulis). Evoliucijos keliu pasaulis sąmonėja ir laipsniškai grįžta į pirminę dvasinę būtį. Žmogus – pasaulio būtybė, jau pasiekusi dvasinę būtį. Jo, kaipo dvasinės esybės, veikla iš esmės yra kultūros kūrimas. Yra trys tos kultūros raiškos formos – dorovė, menas ir mokslas. Menas yra pati akivaizdžiausia žmogaus kūrybos galių pasireiškimo forma. Gamtoje egzistuojąs grožis yra dieviškojo kūrybos vyksmo dalis, menu jau reiškiasi kuriančioji žmogaus dvasinė (dieviškoji) esmė. Menas esąs žmogaus dvasios materializacijos, jos užfiksavimo, įdaiktinimo, jos pavertimo jusliškai suvokiamais, patiriamais objektais sfera. Suvokėjas turįs patirti kuriančiojo menininko dvasios poveikį. Menininko misija – savo kūryba įtakoti dvasinį žmogaus, tautos ir žmonijos šviesėjimą. Meninė kūryba – individualios dvasios raiška, todėl – individualus savitumas jai būtinas. Kadangi kiekvienas menininkas priklauso kuriai nors tautai, jo kūryboje atsispindi ir tautos dvasinis savitumas. Skirtingų meno rūšių specifika nulemta skirtingų materijos egzistavimo formų, su kuriomis žmoniškumo esmė susiduria bei kurias panaudoja savo reiškimuisi. Menas žmonijos gyvenime užims vis svarbesnį vaidmenį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Absoliutas; Kultūra; Kūryba; Grožis; Menas; Evoliucija; Žmogus; Dvasia; Absolute; Culture; Creativity; Beauty; Evolution; Man; Spirit.

ENVydūnas’ aesthetics is a part of his conception of culture. This conception is based on pantheistic Indian concept of Vedanta, which explains existence as all-encompassing spiritual reality– the absolute. The world is a materialistic manifestation of that absolute, at the same time incarnation of its self-consciousness, an instrument of self-perception. The absolute simultaneously is transcendental (it exists as pure spirit) and immanent (exists as a world). By way of evolution, the world is becoming more conscious and gradually returns to initial spiritual condition. A human is a being of the world, who has already reached spiritual existence. His activity, as a spiritual being, in essence, is creation of culture. There are three forms of expressing this culture – morality, art and science. Art is the most obvious form of expressing human creative powers. Beauty that exists in the nature is a part of divine act of creation, in art then spiritual (divine) essence of creative man is manifested. Art is area where human spirit materializes, is recorded, embodied, transformed into objects that can be perceived, experienced by senses. Perceiving individual has to experience the effect of creating artist’s spirit. The mission of an artist is to influence spiritual enlightenment of a human, nation, and humanity through his art. Artistic creation is manifestation of individual spirit, for this reason individual uniqueness is essential to it. Since every artist belongs to a certain nation, his art also mirrors spiritual uniqueness of a nation.

ISSN:
0868-7692
Related Publications:
Humanizmo samprata Vydūno tragedijoje "Pasaulio gaisras" / Roma Bončkutė. Logos (Vilnius). 2024, 119, p. 39-48.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/2757
Updated:
2020-07-28 20:26:22
Metrics:
Views: 27    Downloads: 3
Export: