Žiemos laikotarpio kalendoriniai papročiai

LTStraipsnio objektas – lokaliniai kalendorinių švenčių Žiobiškio apylinkėse (Rokiškio raj.) papročiai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaip visoje Aukštaitijoje ir visoje Lietuvoje, taip ir čia, svarbiausios metinės kalendorinės šventės buvo Kalėdos, Naujieji Metai ir Velykos. Šių švenčių sakralumas buvo pabrėžiamas įvairias draudimais ir tikėjimais, reikalaujančiais vienokio ar kitokio kaimo bendruomenės atstovų elgesio. Pagrindinis dėmesys straipsnyje teikiamas Kalėdinių švenčių ciklui bei Užgavėnių šventimui apibūdinti. Pastebima, kad svarbūs Kalėdinio ciklo švenčių akcentai buvo tradicinė Kūčių vakarienė, taip pat specifinių lokalinių bruožų turintis persirengėlių vaikštynių – čigonautojų – paprotys, kuris buvo žinomas tarp Kalėdų ir Trijų Karalių.Straipsnyje aptariamos ir tradicinės krašto Užgavėnės, Žiobiškio apylinkių gyventojų požiūris į jas, jų šventimo ypatybės. Kaip ir visoje Aukštaitijoje, taip ir čia, svarbus buvo pasivažinėjimo per Užgavėnes paprotys, pastebima krašte buvusi populiari blynų valgymo Užgavėnių metu tradicija.Daroma išvada, kad iš bendro Šiaurės Lietuvos fono Čiobiškio apylinkių papročiai beveik niekuo neišsiskiria. Teigiama, kad smarkiai sunykusios bendruomeninės kaimo gyvensenos formos lėmė greitą papročių keitimąsi. Drauge pastebima, kad atskiri kaimo gyventojai dar gerai prisimena tiek bendruomenines kalendorinių papročių formas, tiek apeiginius ritualo momentus.Reikšminiai žodžiai: Kalendoriniai papročiai; Kalėdos; Kalėdos, Užgavėnės; Kūčios; Kūčios, čigonautojai; Persirengėliai; Tradicijos; Tradicinė kultūra; Užgavnėnės; Užgavėnės; Žiemos šventės; Žiobiškis; Calendar customs; Christmas; Christmas Eve; Christmas Eve celebration; Folk culture, calendar customs; Lithuania; Mardi Gras; Masked people; Shrove Tuesday; Winter festivals; Žiobiškis; Žiobiškis, traditions.

ENThe object of the article – customs of local calendar holidays in Žiobiškis vicinity (Rokiškis district). Attention is paid to the fact that here as well as in all Upper Lithuanian and the rest of the Lithuania the most important calendar holidays of the year was Christmas, New Year and Easter. The sacrality of these holidays was highlighted with different inhibitions and beliefs, which required that representatives of community of the village would act in one way or another. The article mainly focuses on the description of Christmas holiday cycle and celebration of the Shrove Tuesday. It is noticed that important accent of Christmas cycle was the traditional dinner of Christmas Eve, also the custom of masquerades in disguise of “Gypsies”, characteristic of specific local features, which was known as typical to the period between Christmas and the visit of the Magi. The article also discusses traditional Shrove Tuesday of the region, the opinion of people of Žiobiškis vicinity on the holiday and features of the celebration. As in all Upper Lithuania here also an important custom was to go wagon riding on a Shrove Tuesday, another popular tradition was pancake eating. Conclusion is drawn that the customs of Žiobiškis almost did not vary from the general context of Northern Lithuania. It has been stated that the vanished forms of community life in villages caused the quick change of customs. It has also been noticed that some residents of villages still remember both forms of community calendar holidays customs and moments of rituals.

• Lietuvių žiemos šventės : bendruomenės kalendorinio ciklo apeigos XIX a. pab. - XX a. pr. / Arūnas Vaicekauskas. Kaunas : VDU leidykla, 2005. 192 p.
• Užgavėnių šventės atgarsiai lietuviškoje XX a. pirmosios pusės periodikoje: kaip šventė miestiečiai? / Lina Petrošienė. Istorija. 2013, Nr. 90, p. 14-21.