Venantas Mačiekus ir ramuva : atsparos metai

LTSkaudžiausiai Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvą palietė pirmojo faktinio jos vadovo Jono Trinkūno pašalinimas 1972-ųjų rudenį iš aspi­ rantūros ir apskritai iš universiteto, saugumo sukurpta byla, teismas, kai žmo­ gus, anot anuometinės „Tiesos“, buvo atsidūręs „ant įstatymo ribos". Tada vadovavimą ramuvai iš J. Trinkūno perėmė Venantas Mačiekus, jau kiek anksčiau įsiliejęs į ją su savo 1970 m. rudenį suburtu Ekonomikos fakulteto kraštotyrininkų būreliu. Daugiau ramuvos vadovai nebesikeitė. Rašyti apie pastarą V. Mačiekaus amžiaus ketvirtį būtų tas pat, kas rašyti apie Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvą: ne vien kad ramuva per tuos metus, kai jis ėmėsi jai vadovauti, mūsų sąmonėj pasidarė tiesiog nuo jo, Vadų Vado, neatskiriama, be jo atrodytų net nevisavertė, bet ir todėl, kad į patį Venantą ramuva, kraštotyra taip įsismelkė, jog pasidarė, ko gero, svarbiausia jo gyvenimo dalis, jo gyvenimo laimė ir, kas žino, gal nelaimė. Venantas mat nemoka blaškytis, skaidytis. Vienąkart idėjos persmelktas, įsitikinęs jos prasmingumu, taip tos idėjos vedamas, šimtus iš paskos vesdamas, ir eina. 1998-aisiais už nuopelnus lietuvių etninei kultūrai J. Basanavičiaus premija paskirta ir pirmajam faktiniam Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos vadovui Jonui Trinkūnui bei tolesniam nebepakeičiamam jos vadovui Venantui Mačiekui. Taigi vienų ir kitų triūsas jau įrašytas į vieną - garbingiausią - ir oficialaus pripažinimo gretą. Skirtumas tik toks, kad, regis, Venanto darbų - dar tik pusiaukelė, jo eikliosios kojos - toli dar ves.Reikšminiai žodžiai: Kraštotyros judėjimas; Kultūrinė rezistencija; Ramuva; Socialinė istorija, akademinio jaunimo sąjūdis, VU kraštotyrininkų ramuva, V. Mačiekus; Cultural resistance; Local lore; Social history, academic youth movement, Vilnius university local ethnographers club (ramuva), V. Mačiekus; Soviet Lithuania; „Ramuva".

ENThe most painful fact to Vilnius University region explorers’ Ramuva was the expulsion of its first actual leader Jonas Trinkūnas from the post-graduate course and from the university in Autumn 1972, also the case falsified by NKVD, trial, and, according to newspaper “Tiesa” of that time, he was considered to be “the person on the verge of law”. Then the leadership of Ramuva was taken over by Venantas Mačiekus, who have some time earlier incorporated it with his Club of Region Explorers of Economics Faculty, which was established by him in autumn 1970. From then on the leadership of Ramuva remained stable. Writing about recent twenty five years of V. Mačiekus’s leadership would be the same as writing about Vilnius University Region Explorer’s Ramuva: not only did Ramuva in our conscious become inseparable from its Great Leader, and would seem inferior without him, but also Venantas himself became so engaged in the Ramuva activity and region exploration that it most probably became the most important part of his life, his happiness and, who knows, maybe his misfortune too. Venantas obviously did not know how to twist and turn. Once overtaken by the idea and being sure of its meaningfulness he takes the lead for all the others. In 1998 J. Basanavičius’s premium for merits to Lithuanian ethnic culture was also granted to the first leader of Vilnius University Region Explores’ Ramuva Jonas Trinkūnas and to its subsequent indispensable leader Venantas Mačiekus. So the toil of one and the other is already known as officially honourable. The only difference is that Venantas’ works are only half way, it seems he will go far.