Politika ir investuotojų pasitikėjimas : Baltijos šalys per krizę
LTStraipsnyje keliamas klausimas, kokie veiksniai gali paaiškinti skirtingą Baltijos valstybių ekonominę sėkmę (ar nesėkmę) ekonomikos ir finansų krizės laikotarpiu 2008 - 2010 m. pirmoje pusėje.Kodėl Estija investuotojai pasitikėjo labiausiai, Latvija – mažiausiai, o Lietuva užėmė tarpinę poziciją? Straipsnyje siekiama atkreipti dėmesį į trijų Baltijos valstybių skirtumus ir panašumus bei pabrėžti politinių-institucinių, o ne tik ekonominių veiksnių svarbą aiškinant investuotojų pasitikėjimą. Nagrinėjama investuotojų pasitikėjimo kaip politinės ekonomijos objekto svarba, pristatomi jo matavimo būdai bei teigiama, jog politiniai veiksniai gali turėti svarbią įtaką šiam kintamajam. Remiantis literatūra sukonkretinus politinius institucinius veiksnius, atliekama lyginamoji Baltijos valstybių analizė. atsižvelgiama į šiuos politinius institucinius veiksnius: rinkimų procesus, nerinkiminio pobūdžio spaudimą valdžiai, vyriausybės stabilumą bei neformalių institucijų kokybę. Straipsnyje teigiama, kad ekonomine prasme prieš krizę Latvijos padėtis buvo prastesnė nei Estijos ar Lietuvos, o šios turėjo tam tikrų (nors ir skirtingų) pranašumų. Ryškiausi skirtumai tarp Estijos ir Lietuvos iškyla būtent politinėje institucinėje, o ne ekonominėje dimensijoje: Estijos pranašumas buvo palankiai susiklostę rinkimų ciklai, mažas nerinkiminio pobūdžio spaudimas ir – svarbiausia – geresnė šios šalies institucijų kokybė. Lietuvos ir Latvijos padėtis pagal politinius institucinius veiksnius buvo reikšmingai blogesnė.Reikšminiai žodžiai: Ekonominė krizė; Investorių pasitikėjimas; Investuotojai; Pabaltijo šalys; Pasitikėjimas; Politika; Politiniai instituciniai veiksniai; Baltic countries; Confidence; Economic crisis; Investors; Investors confidence; Political-institutional factors; Politics.
ENThe paper seeks to explain the differences as to how successfully the three Baltic countries managed the economic crisis between 2008 and the first half of 2010. More specifically, it analyzes investors’ confidence, Estonia being the most successful country in this regard, Latvia the least (the only country that applied for aid from the International Monetary Fund), while Lithuania staying in between. The paper aims to take into account the differences (and similarities) between the Baltic countries as well as emphasize the importance of political-institutional factors in explaining investors’ confidence. The importance of investors’ confidence as is discussed and different ways of measuring it are reviewed. Moreover, the relevance of political-institutional factors in explaining investors’ confidence is established from the theoretical point of view. Based on existing literature, a number of explanatory factors are distinguished, namely electoral processes, non-electoral pressures on government, government stability as well as the quality of informal institutions. The paper argues that Latvia was indeed in a significantly worse situation in terms of economic pre-crisis vulnerabilities than Lithuania and Estonia, both of which had certain, albeit different, economic advantages. The main difference between Lithuania and Estonia emerges comparing political-institutional, rather than purely economic, factors: Estonia was better placed in terms of electoral cycles, the extent of non-electoral pressures, and – most importantly – better institutions (governance quality, corruption level, trust in political institutions). Both Latvia and Lithuania found themselves in a significantly worse situation regarding political-institutional factors. [From the publication]
- Apie Baltijos Siciliją ir Lombardiją: postsocialistinės kaitos pasiekimų Baltijos šalyse skirtumai ir priežastys / Zenonas Norkus. Politologija. 2006, Nr. 1 (41), p. 71-119.
- Crisis as an opportunity for reform : only some windows open / Ramūnas Vilpišauskas. Pinigų studijos. 2009, Nr. 2, p. 37-53.
- Pokomunistinės valstybės raida Europos Sąjungoje : užtikrinta ateitis ar spąstai? / Liutauras Gudžinskas. Politologija. 2009, Nr. 3 (55), p. 127-152.
- Tax morale in transition countries / Benno Torgler. Post-communist economies. 2003, Vol. 15, no. 3, p. 357-381.
