Kaip tirti tarptautinius santykius konstruktyvistiškai : filosofinių prielaidų ir teorinių nuostatų analizė

LTVienas didžiausių priekaištų konstruktyvizmui tarptautinių santykių disciplinoje yra jo abstraktumas ir nesugebėjimas ką nors substantyvaus pasakyti apie pasaulio politiką. Šiame straipsnyje siekiama parodyti, kad konstruktyvizmas nėra tipiška tarptautinių santykių analizės teorija. Konstruktyvizmas tarptautiniuose santykiuose yra tai, ką kiekvienas tyrėjas konstruktyvistas padaro, remdamasis keliais pamatiniais teiginiais apie socialinės tikrovės analizę. Straipsnyje siekiama parodyti, kaip tarptautinių santykių disciplinoje taikytina konstruktyvistinė teorija. Pirma, atskleidžiami metateoriniai konstruktyvizmo principai ir problemos. Antra, išskiriami trys pamatiniai konstruktyvizmo kaip metateorijos teiginiai (intersubjektyvus reikšmių konstravimas; idėjų svarba materialiam pasauliui suprasti; veikėjo ir struktūros sąveikos proceso abipusiškumas) ir parodoma, kokią formą jie įgauna konkretesniuose teoriniuose svarstymuose ir empiriniuose tyrimuose. Pabaigoje bandoma įvertinti konstruktyvizmo įnašą į tarptautinių santykių discipliną. Prieinama išvados, kad tarptautinių santykių disciplinoje konstruktyvizmas yra toks socialinių santykių analizės būdas, kai kiekvienas turi susikurti savo konstruktyvizmą. Jam būdingas metodologinis pliuralizmas, todėl tyrinėtojai skatinami nebijoti metodologinių eksperimentų. Ir pagaliau, konstruktyvistinė analizė yra neatsiejama nuo pripažinimo, kad tyrimo dizainas yra glaudžiai susijęs su gvildenama problema.Reikšminiai žodžiai: Konstruktyvizmas; Metakonstruktyvizmas; Realizmas; Socialinis pasaulis; Socialinės tikrovės konstravimas; Tarptautiniai santykiai; Tarptautinės normos; Constructivism; Constructyvism; International norms; International relation; International relations; Metateoretical constructivism; Realism; Social construction of reality; Social world.

ENSecondly, through three fundamental statements of metatheoretical constructivism (on intersubjective construction of meanings, relationship of ideas and materiality, and mutual constitutive relation of structure and agency) it is demonstrated how they are transformed and applied in more particular theoretical and empirical works of international relation discipline. The analysis of social construction of meaning is presented through the research on the representations of US national interests during the Cold war. The securitization theory demonstrates how the analysis of the formulation of the security problems allows combining the ideal and the material factors of the state agency into one theoretical model. The mutuality of structure and agency is demonstrated through the international norm research. In the end several recommendation are provided on the main principles of constructivist research in international relations. It is recommended, first, not to be afraid of methodological and theoretical experiments, second, to realize that the constructivist methodological positions is best defined as methodological pluralism, third, to remember that the constructivist research design is inseparable from the researched problem and the understanding of the social world. [From the publication]

• Filosofija / Philosophy
• Politikos mokslai / Political sciences