Vadybinės kompetencijos žinių visuomenės iššūkių kontekste

LTŽinių visuomenės plėtra yra glaudžiai susijusi su žmogiškuoju kapitalu kaip pagrindine dedamąja, suteikiančia šiai visuomenei pranašumą. Šiuo požiūriu vadovai ir jų vadybinė kompetencija buvo, yra ir neabejotinai išliks vienu iš svarbiausių organizacijų efektyvaus funkcionavimo garantu. Vadybinės kompetencijos teorinė analizė parodė, kad dauguma tyrėjų palaiko idėją, kad galima tapti geru vadovu nuolat mokantis ir įgyjant patirties. Darbuotojo kaip bendrybės kompetencijų svarba nepalyginti mažesnė nei realios šiandien Lietuvos organizacijose veikiančių vadovų kompetencijos. Atliktas tyrimas atskleidė, kad vadovai nėra adekvačiai kompetentingi visose srityse, tačiau vis dėlto turimos kompetencijos lygis turėtų užtikrinti gerą atliekamo darbo esmės ir proceso išmanymą, gebėjimą kvalifikuotai analizuoti situaciją, savarankišką mąstymą, priimant sprendimus ir numatant alternatyvas. Vertinant vadovų kompetenciją žinių visuomenės kontekste, atkreiptinas dėmesys, kad patys vadovai labiausiai pabrėžia žinias, t. y. formalią kompetenciją, ir savo autoritetą. Įvertinus, kad viena iš silpnesnių vadovų kompetencijos vietų yra strateginės kompetencijos, gebėjimas motyvuoti, be to, stokojama ir gebėjimų dirbti komanda, iniciatyvumo ir kūrybiškumo, galima teigti, kad vadovai tik iš dalies pasirengę žinių visuomenės iššūkiams. Tikslinga parengti nacionalinę vadovų kompetencijų ugdymo programą, orientuotą į žinių visuomenės plėtros realijas.Reikšminiai žodžiai: Intelektiniai ir fiziniai ištekliai; Kompetencijų ugdymas; Kompetencijų vystymo programa; Strateginis ir sisteminis mąstymas; Vadybinės kompetencijos; Žinių visuomenė; Competence development programme; Competences education; Intellectual and physical recourses; Knowledge society; Managerial competences; Strategic thinking; System thinking.

ENThe transformation to the information century implies the importance of escalating intellectual rather than physical recourses. Leaders ought to expand knowledge, raise it as capital, and have an ability to manage employees with such knowledge. Therefore, the conditions of developing knowledge society raise new challenges for management, and knowledge becomes an essential recourse of an organization. This article seeks to evaluate the managerial competences of leaders in the context of developing knowledge society. To this end, the article discusses various interpretations of the concept of knowledge society and the problems of managerial competence. This article invokes research results of leaders’ managerial competence study in Lithuania’s business sector. These results show that leaders do not posses adequate competence in all fields and are prepared only partially for the challenges of knowledge society. Therefore, formation of the national leaders’ competence development programme oriented towards the topicality of knowledge society development is expedient. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Komunikacija / Communication