Lietuviški piniginiai sidabro lydiniai Kernavėje

LTPiniginiai lydiniai –vienas svarbiausių šaltinių, iliustruojančių prekybos pobūdį Lietuvos valstybėje iki pradedant kaldinti monetas. Tačiau tiek pusapvalės lazdelės formos lietuviškų ilgųjų, tiek kiek vėlyvesnių trikampio pjūvio lydinių dažniausiai būdavo aptinkama atsitiktinai, ne archeologinių tyrinėjimų metu. Lietuvos teritorijoje IX dešimtmetį buvo žinomos 24 lietuviškų ilgųjų ir 8 (viena abejotina) trikampio pjūvio lydinių radavietės. Pastarąjį dešimtmetį, ypač suaktyvėjus dažniausiai nelegalioms paieškoms naudojant metalo ieškiklius, piniginių lydinių ar jų fragmentų aptinkama kone kasmet. Informacijos apie šiuos radinius galima rasti interneto svetainėse, tačiau į mokslinę apyvartą ji įtraukiama labai retai. Kai kurie aptikti lydiniai pateko į muziejus (2004-2005 m. Lietuvos banko muziejus nusipirko 4 lydinius ir 9 lydinių fragmentus). Straipsnyje išvadijami ir aptariami piniginiai Kernavės lydiniai. Lietuviškų piniginių lydinių elementinė sudėtis nustatyta taikant rentgeno fluorescencinės analizės (XRF) ir liepsnos atominės absorbcinės spektroskopijos (LAAS) metodus. Kelių analizinių metodų taikymas leidžia gauti patikimus rezultatus ir išvengti sisteminių klaidų, teisingai interpretuoti gautus duomenis. Kernavėje surastų metalo lydinių cheminės sudėties tyrimai parodė, kad ne visi tie lydiniai laikytini lietuviškų ilgųjų fragmentais. Kitas svarbus aspektas yra tas, kad akivaizdūs miestiečių naudotų lietuviškų ilgųjų falsifikavimo atvejai, taip pat dažni žemos prabos sidabro lydiniai. Matyt, iki monetinio laikotarpio pabaigoje valstybiniu mastu šie procesai tapo nebekontroliuojami. Galbūt todėl buvo pradėti lieti aukštos prabos trišoniai piniginiai lydiniai, tinkami stambiems valstybinio lygmens atsiskaitymams.Reikšminiai žodžiai: Cheminė analizė; Kernavė; Kernavės archeologijos paminklai; Lietuviški piniginiai sidabro lydiniai; Lietuviškųjų ilgųjų falsifikacijos; Lydinių svoris; Piniginių lydinių pavidalai; Sidabro lydiniai; 13 amžius; 14 amžius; 13-14 cent.; Archaeological sites in Kernavė; Chemical analysis; Falsification of Lithuanian bar ingots; Kernavė; Lithuania; Lithuanian monetary silver ingots; Shapes of money ingots; Silver ingots; Weight of ingots.

ENMonetary ingots are one of the most important sources illustrating the nature of trade in the State of Lithuania before minting coins. However, both Lithuanian elongated ingots in the shape of a semicircular rod and later trilateral ingots were most often found accidentally rather than during archaeological excavations. 24 places of finding of Lithuanian elongated bar ingots and 8 places of finding (one doubtful) of trilateral ingots were known in Lithuania’s territory in the 1980s. During the recent decade, particularly with the intensified mainly illegal searches with metal detectors, monetary ingots or their fragments are found almost every year. Information about these findings is available on the websites, yet it is rarely included in scholarly literature. Some found ingots were taken to museums (in 2004–2005, the Museum of the Bank of Lithuania bought 4 ingots and 9 ingot fragments). The paper lists and discusses the monetary ingots found in Kernavė. The chemical structure of Lithuanian monetary ingots was determined by the methods of X-ray fluorescence (XRF) analysis and flame atomic absorption spectroscopy (FAAS). The combination of several methods leads to reliable results and absence of systemic errors. Analysis of the chemical structure of metal ingots found in Kernavė revealed that not all of them qualify as fragments of Lithuanian elongated bar ingots. Another important aspect is the obvious falsification of the Lithuanian bar ingots used by townsfolk as well as frequent silver ingots of low standard. It is very likely that at the end of the pre-coinage period production of monetary ingots became uncontrollable on the state level. This might have led to making of high standard trilateral monetary ingots suitable for major state-level settlements.

• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History