Lietuvių ir anglų lingvistinis mandagumas : prašymai

LTMonografijoje tiriamas lingvistinis mandagumas – žmonėms sąveikaujant veikiantys jų tarpusavio santykių palaikymo kalba mechanizmai. Analizuojami sakytinės lietuvių kalbos prašymai ir jų mandagumas konkrečiose eksperimentinėse situacijose. Siekiama nustatyti dažniausius, kalbos vartotojams priimtiniausius būdus lietuviškai prašyti skirtingomis socialinėmis ir situacinėmis aplinkybėmis. Lietuvių prašymai gretinami su britų anglų kalbos medžiaga. Monografijoje atliekama lingvistinė šnekos aktų analizė, pateikiama sociokultūrinių įžvalgų apie lietuvių etosą –prašymų raišką lemiančias mandagumo normas ir jas veikiančias kultūrines nuostatas bei vertybes. Užfiksuotus lietuviškų ir angliškų prašymų skirtumus bandoma paaiškinti kultūriniu lietuvių ir anglų polinkiu į skirtingus, jų kultūrų nulemtus mandagumo tipus: atitinkamai pozityviojo (kontaktinio), kuriuo perteikiamas artumas, draugiškumas ir pan., ir negatyviojo (distancinio), kuriuo žymimas atstumas, reiškiama pagarba. Pirmojoje monografijos dalyje svarstomi bendrieji teoriniai lingvistinio mandagumo klausimai. Antroji dalis skiriama tyrimo metodikos klausimams. Trečiojoje dalyje atliekama gretinamoji gautų lietuvių ir anglų duomenų analizė. Lyginant su gauta angliška medžiaga matyti, kad lietuvių prašymams daug mažiau būdingos negatyviai mandagios sudėtingos sintaksinės ir sustabarėjusios semantinės struktūros, formalūs leksiniai ir fraziniai mandagumo ženklai. Lietuviški prašymo žymekliai prašom, prašau, prašyčiau vartoti kone dešimt kartų rečiau nei angliškasis please – antra pagal dažnumą anglų prašymų modifikacija.Reikšminiai žodžiai: Komunikacija; Lingvistinis mandagumas; Lyginamoji anglų ir lietuvių kalbų pragmatika; Pragmatika; Prašymai; Sąveika; Communication; Contrastive pragmatics of English and Lithuanian; Interaction; Linguistic politeness; Pragmatics; Requests.

ENThe monograph analyses linguistic politeness – mechanisms of maintaining language relationship, which function in interaction between people. Oral requests in Lithuanian and the politeness inherent in them in particular experimental situation are analysed. It is sought to identify most common and the most acceptable manner of requesting in Lithuanian for users of language in different social and situational circumstances. Requests of Lithuanians are compared to the material of British English. The monograph analyses linguistic speaking language acts, provides sociocultural insights on ethos of Lithuanians: norms of politeness determining the expression of requests, and cultural attitude and values influencing thereof. The author tries to explain the marked differences between Lithuanian and English requests by cultural tendency of Lithuanians and Englishmen to use different types of politeness, which are predetermined by each culture: respectively the positive (contact), which conveys closeness, friendliness, etc., and the negative (distant), conveying distance, expressing respect. The first part of the monograph discusses general theoretic issues of linguistic politeness. The second part is devoted to questions of research methodology. Third part focuses on the comparative analysis of the obtained Lithuanian and English data. In comparison to the obtained English material it is obvious that Lithuanian requests are by far less inherent of negative complex polite syntax and set semantic structures, formal lexical and phrasal signs of politeness. Lithuanian words of request “prašom, prašau, prašyčiau” were used almost ten times less than the English “please”, which was the second most often used modification of English requests.