LTTarpdiscipliniškumo sąvoka šiuo metu sparčiai plinta Lietuvoje, nes ES dosniai remia ir skatina visas įmanomas disciplinų „jungtis“, tarpdisciplininių tyrinėjimų sritis ir projektus. Vaizduojamuosiuose menuose ši sąvoka vartojama rečiau, nebent kokių užsienio dailės akademijų programose. Pats disciplinų maišymosi procesas sietinas su bendresnėmis Vakarų (tarp)kultūrinėmis permainomis, dažnai vadinamomis XX a. septinto-aštunto dešimtmečio bendru Vakarų kultūros posūkiu. Konkrečiai vaizduojamojo meno srityje tai sietina su Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos neoavangardinių sąjūdžių ir srovių užgimimu. Vienus XX a. septinto aštunto dešimtmečio neoavangardinius sąjūdžius įkvėpė ideologinės idėjos, antikomercinės intencijos (susiformavusios meno rinkos kritika), kitus – reakcija į uždaresnius meno pasaulio (estetikos) reiškinius. Šie sąjūdžiai ženklino kokybinius vaizduojamojo meno pokyčius, kuriems ypač būdinga iki tol dominavusių vaizduojamojo meno rūšių (modernios tapybos ir skulptūros) kritika, klasikinio modernizmo formos ir kūrinio suvokimo niveliacija ir, kartu naujų, dar eklektiškesnių, kitaip — tarpdisciplininių – meno formų ir medijų formavimasis. Šiandien, pakitus kontekstui ir prasmėms, matyt, svarbesnis ne tiek formos, kiek požiūrio skirtumo klausimas, nes formuojasi savitos „tarpdisciplinininkų“ ir „tradicionalistų“ stovyklos ir tradicinėmis, ir „šiuolaikinėmis“ laikomose dailės ir meno sferose. Nemažai tarpdisciplininio meno pradininkų šiandien kuria tradicinėmis, prieš kurį laiką radikaliai atmestomis technikomis arba naudodami šiuolaikiškas medijas.Reikšminiai žodžiai: Instaliacija; Konceptualus menas; Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga; Medijos; Medijų menas; Meno kūrinys; Objektinis menas; Tarpdisciplininis menas; Tarpdiscipliniškumas; Vietos specifinis menas; Šiuolaikinis menas; Art piece; Conceptual art; Contemporary art; Installation; Interdisciplinary; Interdisciplinary arts; Lithuanian interdisciplinary artist's association; Media; Media art; Object art; Site-specific art.
ENRecently the notion of interdisciplinarity quickly spreads in Lithuania as the EU generously funds and promotes all possible “links” between the disciplines, fields and projects of interdisciplinary research. The notion is rarely used in fine arts, unless in some programmes of foreign art academies. The mixing process of disciplines is associated with more general Western (inter)cultural changes, usually called the general turn of 70s–80s of the 20th century of the Western culture. Specifically, in fine arts it relates to the birth of neo-avant-arde movements and trends in Western Europe and in North America. Some neo-avant-garde movements of 70s–80s of the 20th century were inspired by ideological ideas, anti-commercial intentions (critique to the existing market of arts), the other – by reaction to more closed phenomena of the art world (aesthetics). Such movements marked quality changes of fine arts, which are particularly characteristic of the critics to the previously dominated types of fine art (modern painting and sculpture), and forms of classic Modernism and levelling of perception of peace of art, as well of development of new, even more eclectic, in other words – interdisciplinary forms and medias of art. Today as the context and meanings changed, most probably the issue of different attitude not the form is more important, because distinctive camps of “interdisciplinalists” and “traditionalists” are developing in both traditional and “contemporary” fields of fine art and arts. Today quite a few initiators of interdisciplinary art use modern medias and traditional techniques, which were radically rejected some time ago.