Dvikalbis ugdymas - didesni pažintiniai gabumai ir socialiniai gebėjimai
LTStraipsnyje nagrinėjama dvikalbystės samprata, dvikalbio ugdymo mokykloje ypatumai, aptariamos įvairios dvikalbio ugdymo programos. Kad ir kur būtume, kad ir kaip ugdytume dvikalbystę, verta prisiminti, kad ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikui kalba turi būti bendravimo priemonė, o ne tik mokomasis dalykas. Pravartu taip pat įsitikinti, kas ir kaip diegia šią kalbą: kokia kalba vyksta svarbiausios dienos pamokos, ar mokykla turi pakankamai gimtąja kalba kalbančių mokytojų, ar šie mokytojai tinkamai pasirengę dėstyti pagal dvikalbę programą. Dvikalbio mokymo būdas, kuriuo tėvai ryžtasi mokyti vaikus savo šalyje ar emigracijoje, visada yra veikiamas daugybės veiksnių. Svarbų vaidmenį atlieka šalies švietimo politika, kalbinė situacija šeimoje, gimtosios šalies švietimo užsienyje politika ir konkrečios kalbos socialinis prestižas. Vis dar gyvi su dvikalbyste susiję stereotipai ir prietarai, ypač kai vienakalbių visuomenių švietimo politikoje ryškėja priešiškumas etninėms mažumoms ir diskriminacija. Dvikalbystės pagrįstumas neginčijamas, jei ji sutvirtina ir praturtina abiejų kalbų pagrindus. Vadinamoji adityvioji dvikalbystė suteikia vertės abiems kalboms ir kultūroms, kurios papildo viena kitą ir egzistuoja kartu. Tokiu atveju vaikas gali įsisavinti dvi kalbas ir per šią patirtį sėkmingiau išplėtoti pažintinius gebėjimus bei gabumus. Suaugęs dvikalbis žmogus įgyja galimybę laisvai išmokti kitą kalbą kuri jo profesiniame ir asmeniniame gyvenime bus papildoma, o ne pakeičiama bendravimo priemonė, bei išlaikyti teigiamą savo tapatybės jausmą.Reikšminiai žodžiai: Ankstyvas užsienio kalbų mokymas; Daugiakalbystė; Dvikalbis ugdymas; Dvikalbystė, dvikalbis ugdymas, etninės mažumos mokykla; Pažintiniai gabumai; Socialiniai gebėjimai; Ugdymo programa; Bilingual education; Bilingualism, bilingual education, ethnic minority school; Cognitive abilities; Educational Program; Multilingualism; Social skills; Teaching a foreign language at primary level.
ENThis article studies the notion of bilingualism, the peculiarities of bilingual education in schools, discusses various programmes of bilingual education. No matter where we were or how we approached bilingualism, it is worth remembering that language has to be not only a learning subject, but also a mean of child‘s communication during pre-school and school age. It is also worth ensuring who and how cultivates the language: in which language the main subjects are taught, whether the school has sufficient amount of teachers speaking mother tongue, whether these teachers are properly trained to teach the bilingual programme. The bilingual approach that parents decide to teach their children in their own country or abroad is always affected by numerous factors. The important role is played by state‘s education policy, language status in family, foreign education policy of native country and social prestige of a certain language. Stereotypes and superstitions about bilingualism still persist, especially when the hostility and discrimination towards ethnical minorities appear in education policies of unilingual societies. The reasonability of bilingualism is undoubted if it strengthens and enriches the basis of both languages. The so-called additive bilingualism provides value to both languages and cultures which coexist and complement each other. In this way a child can acquire two languages and develop cognitive skills and talents more successfully through this experience. A bilingual adult has an opportunity to easily learn other language, which will become complementary mean of communication instead of a replaceable one, as well as to maintain a positive sense of his identity.
