LTStraipsnyje pristatomas žemaičių ir Vilniaus vyskupo Jurgio Totoraičio (Tiškevičiaus) portretas. Apžvelgiami Jurgio Tiškevičiaus mokymosi kelias ir bažnytinė karjera. Pastebima, kad jo palaikų perlaidojimo momentai po šimto metų sukelia nemažai aistrų, o paslaptingas kūno dingimas iš Žemaičių Kalvarijos dominikonų bažnyčios tebelieka mįsle. Atkreipiamas dėmesys, kad Jurgis Tiškevičius atliko ne tik vyskupo pareigas, bet pamokslavo ir klausė išpažinčių. Jis buvo pramintas ,,Žemaitijos apaštalu“. Jurgis Tiškevičius pasižymėjo ir nepriekaištingu gyvenimu. Įtemptas dvasininko gyvenimas atsiliepė jo sveikatai. Vyskupas iš kitų išsiskyrė savo uolumu ir energija. Jurgiui Tiškevičiui būnant Vilniaus arkidiakonu, atsiskleidė jo kaip administratoriaus talentas. Jis vizitavo vyskupiją ir stengėsi, kad vizitacijos metu paskelbti pertvarkos nutarimai būtų įgyvendinami. Tokio pobūdžio administravimą pritaikė ir vyskupaudamas Žemaitijoje. Atkreipiamas dėmesys, kad jo veikloje svarbūs du prioritetai – katechezė ir pamaldumo skatinimas. Todėl jis ėmė plėsti katechetų ratą. Su Jurgio Tiškevičiaus veikla sietinas Jono Jaknavičiaus katekizmo pasirodymas. Toliau plėsdamas katechizavimo veiklą, vyskupas reikalavo iš katalikų katekizmo pradmenų mokėjimo. Taip pat svarbus jo veikloje buvo pamaldumo skiepijimas žmonių širdyse, o svarbiausia struktūra, puoselėjančią pasauliečių pamaldumą laikė brolijas, kurių buvo parapijose. Išskirtinis Jurgio Tiškevičiaus bruožas buvo sugyvenimas su vienuolijomis. Jis gerai išmanė teologiją, buvo jautrus ir žmogiškas ganytojas, tačiau mėgo ir spindesį.Reikšminiai žodžiai: Barokas; Gerasis ganytojas; Humanitas; Jurgis Tiškevičius; Katechezė; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Pamaldumas; Vilniaus vyskupija; Vyskupijos administratorius; Žemaičių vyskupija; Administrator of the diocese; Baroque; Catechesis; Devotion; Humanitas; Jerzy Tyszkiewicz; Jurgis Tiškevičius; The Good shepherd; The Grand Duchy of Lithuania; The diocese of Samogitia; The diocese of Vilnius.
ENThe article presents the portrait of Jurgis Totoraitis (Tiškevičius) – the bishop of Samogitia and Vilnius. It reviews learning course and church carrier of J. Tiškevičius. It is noted that moments of re-burying of his body after one hundred years still arise emotions, and the secret disappearance of the body from Žemaičių Kalvarija Dominican church still remains an unsolved puzzle. Attention was paid to the fact that J. Tiškevičius did not only perform his duties as a bishop, but also preached sermons and was hearing confessions. He was called Samogitian Apostle. J. Tiškevičius was also known for his faultless lifestyle. Intensive life of a churchman influenced his health. The bishop stood out from others with his diligence and energy. As J. Tiškevičius worked as Vilnius archdeacon his talent as an administrator was revealed. He visited the diocese and sought that decisions on changes promulgated during his visits would be implemented. The type of administration was also adapted to his bishophood in Samogitia. Attention was paid to the fact that the key priorities of his activity were catechesis and promotion of piety. Therefore, he expanded the circle of catechists. The activity of J. Tiškevičius is associated with the publishing of the catechism by Jonas Jaknavičius. With further intention to develop activity of catechesis the bishop requested that Catholics would have basic knowledge of catechism. He found it important to foster piety in the hearts of people, and the most important structure enshrining the piety of laymen he considered to be confraternities of the parishes. An exceptional feature of J. Tiškevičius was getting along with the monkhoods. He had exhaustive knowledge of theology, was a sensitive and human pastor, yet he also loved the glitter.