Meno kūrinys ir istorija : žinojimas, matymas, vaizdavimas

LTStraipsnyje susitelkiama į meno kūrinių reprezentacijas, jų funkcionavimo būdus istorijos kultūroje. Viena vertus, mūsų akiratin pakliūna meno kūrinių vizualinės reprezentacijos, iliustruojančios „istorijas“: tai fotografiniai-techniniai paminklų ir dailės kūrinių atvaizdai, įsiterpiantys į pasakojimus ar savarankiškai būvantys šalia jų. Video reprezentacijoje meno kūrinys ar paminklas pateikiamas judria, akustiškai artikuliuota trukme. Didžiausias media privalumas — gyvas judėjimo erdve perteikimas, galimybė apimtinus objektus „apeiti“, regėti iš visų pusių. Kamerai padedant ir savaime nejudrūs paminklai patys gali judėti ir „vaizduotis“ pagal tam tikrą režisieriaus-operatoriaus sudaromą žvilgsnio programą. Vizualinė reprezentacija čia lydima akustinės-verbalinės. Kita vertus, meno kūrinių reprezentacijos samprata apima ir žodinius pasakojimus apie išlikusius ir neišlikusius dailės kūrinius, žodines meno kūrinių vizualumo ekspozicijas, randamas ne tik meno, bet ir politinėse istorijose, religinio pobūdžio tekstuose. Tai verbalinės meno kūrinių reprezentacijos, perteikiančios ir apmąstančios juslinio stebėjimo patirtį. Pasakojimo fiksuojama, „atkuriama“ aplinkybė čia jau tampa vizualinės patirties istorija. Ir vienu, ir kitu atveju straipsnyje svarstomas ne tiesioginis, bet tam tikromis priemonėmis atkurtas meno kūrinio regimumas, klausiant ką jis veikia ir kaip veikia istorijoje, ko iš pačios istorijos reikalauja, kokias jos strategijas provokuoja.Reikšminiai žodžiai: Atvaizdas; Meno kūrinys; Reprodukcija; Verbalinė reprezentacija; Vizualinė patirtis; Vizualinė reprezentacija; Image; Reproduction; The work of art; Verbal representation; Visual experience; Visual representation.

ENThe article focuses on representation of works of art and their means of functioning in historical culture. On the one hand, what we see are visual representations of works of art, which illustrate “stories”, i.e. photographic-technical representations of monuments and fine arts, which are included into stories or independently existing next to them. In video representation a work of art or a monument is provided in a mobile, acoustically articulated length. The best advantage of media is the conveyance of live movement in space, a possibility to “walk around” embraced objects and see them from every side. With the help of camera static monuments can move and be “represented” according to specific sight programme, which is designed by the director–operator. Visual representation here is accompanied by the acoustic-verbal one. On the other hand, the conception of representation of works of art also includes verbal stories on the extant and lost works of fine arts, verbal expositions of visuality of works of art, which are found not only in stories on art but also on politics, and in religious type of texts. These are verbal representations of works of art, which convey and reflect experience of sensual observance. Factor traced and “re-created” in the story here becomes a story of visual experience. In both cases the article considers not the direct, but by specific means recreated visibility of the work of art by questioning what and how it acts in the story, what it requires from the very story and what strategies thereof it provokes.