Įgalinanti partnerystė - paauglių nusikalstamumo edukacinės prevencijos forma

LTŠiuolaikinėje pokyčiais charakterizuojamoje visuomenėje, konkurencingumas traktuojamas sėkmingo išlikimo garantu. Turimi gebėjimai, esamas aplinkos kontekstas bei ankstesnė patirtis daro įtaką paauglio elgsenai konkrečioje gyvenimiškoje situacijoje. Neturėdamas galimybių įgyvendinti savo tikslus socialiai priimtinais būdais, paauglys konkuruoja negatyviai. Nusikalstamumas - praktinė negatyvios konkurencijos išraiška. Straipsnyje konceptualizuojama įgalinanti partnerystė kaip paauglių nusikalstamumo edukacinės prevencijos forma. Pasirinktas tyrimo objektas - įgalinanti partnerystė. Straipsnyje sprendžiami šie probleminiai klausimai: kaip įgalinanti partnerystė ugdymo/ugdymosi aplinkose siejasi su pozityviu paauglio, linkusio nusikalsti, socialiniu funkcionavimu ir ar ji gali būti traktuojama kaip edukacinės prevencijos forma paauglių, linkusių nusikalsti, negatyviajai konkurencijai? Sisteminė literatūros analizė atskleidė ne tik įgalinimo ir partnerystės koncepcijų ryšį edukologijos mokslo požiūriu, bet ir sudarė prielaidas argumentuoti įgalinančios partnerystės strategijos taikymo poreikį tarp nusikalsti linkusių paauglių. Įgalinanti partnerystė ugdymo bei ugdymosi aplinkose turi būti kuriama kompetentingo specialisto (pvz., socialinio pedagogo, socialinio darbuotojo, penitencinės veiklos specialisto ir kt. ) kartu su nusikalsti linkusiais paaugliais, pateikiant jiems alternatyvius elgesio būdus ir strategijas. Atsižvelgiant į nusikalsti linkusių paauglių ugdymo/si ypatumus, įgalinančios partnerystės strategijos taikymas prisidėtų prie paauglių motyvacijos mokytis stiprėjimo. Įgalinanti partnerystė sąlygotų pozityvaus nusikalsti linkusių paauglių požiūrio į mokytojus ir mokymo/si procesą formavimąsi bei prisidėtų prie įgalinančio paauglį specialisto, kaip mokymosi partnerio, autoriteto didinimo tarp nusikalsti linkusių paauglių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Edukacinė prevencija; Įgalinanti partnerystė; Negatyvi konkurencija; Nusikalsti linkę nepilnamečiai; Educative prevention; Empowering partnership; Negative competition; Juvenile delinquents.

ENThe aim of the study is to conceptualize the empowering partnership as a form of educative prevention for juvenile delinquency. The article addresses the following questions: what are the links between empowerment and partnership approaches in educational science? How is an empowering partnership in educational/learning environments associated with positive social functioning of the adolescent who is inclined to commit a crime? Can it be seen as a form of educational prevention, aimed at negative competition of teenagers with a tendency to commit a crime? A systematic screening and review of research literature and documents has been used (n = 250). The first part of the article introduces the negative competition among teenagers as a premise of criminal behaviour. In the contemporary global society, which is characterized by sudden changes, competitiveness is considered as a guarantee for successful survival. The second part deals with the relationship of empowerment and partnership concepts in the field of educational science. A systematic literature review revealed that different authors highlight different aspects of partnership and empowerment concepts, but a deeper analysis of these concepts showed the close relationships between them. In the third part, rationale is provided for empowering partnership in juveniles’ educational/self-learning environments as a means of educative prevention targeted at juvenile delinquency. Empowering partnership created by competent specialists together with juvenile criminals in educational/self-learning environments would offer alternative behavioural means and strategies that often are unknown or in some cases unacceptable.Considering the educational peculiarities of juvenile criminals, it is likely that empowering partnership would contribute to the development of learning motivation. It is presumed that empowering partnership would condition the positive attitude o f juvenile criminals towards their teachers and educative processes. Moreover, it would contribute to the strengthening of authority of empowering person among juvenile criminals. It is also possible that adolescents would take greater control and responsibility of their learning processes. Completion of a learning task in collaboration with a teenager as an equal partner would facilitate the educational process of juvenile criminals. This purpose could serve the above mentioned aspects of empowering partnership. The enumerated issues allow us treating empowering partnership as a means of educative prevention aimed at juvenile delinquency. [From the publication]