The Processing and use of flint in the metal ages. A few cases from the Kernavė and Naudvaris sites in Lithuania

LTStraipsnyje aiškinamasi, kaip ir kodėl buvo naudojamas titnagas, kai jau buvo išplitusios metalo gamybos ir apdirbimo technologijos. Tyrimui pasirinktos 2001 m. atrasto vėlyvojo bronzos amžiaus laikų Naudvario kapinyno (Jurbarko raj.) ir Kernavės geležies amžiaus gyvenviečių Pajautos slėnyje (Širvintų raj.) titnago kolekcijos. Titnago radiniai analizuojami žaliavos ir tipologiniu-technologiniu aspektais, trisdešimčiai iš jų buvo atlikta mikroskopinė darbo žymių analizė. Tyrimo metu paaiškėjo, jog Naudvaryje naudotas įvairios kokybės vietinis eratinis titnagas, kuris buvo skaldytas vietoje. Kernavėje didžioji dalis titnagų turėjo dvipolio skaldymo žymių. Jie buvo pagaminti iš prastos kokybės vietinio eratinio titnago, taip pat perdirbti iš senų akmens amžiaus dirbinių. Bronzos ir geležies amžių titnago radinių tyrimų metu nustatyta, kad titnagas toliau naudotas 1 tūkst. pr. Kr. ir 1 tūkst. po Kr., nors metalų epochoje gerokai pasikeitė apsirūpinimu žaliava strategija ir apdirbimo technika. Išimtinai vietinis eratinis titnagas, taip pat ir akmens amžiaus dirbiniai, surinkti erodavusiuose ir vėjo išpustytuose smėlynuose, buvo skaldomi. Apdirbant titnagą vyravo arba buvo vienintelė dvipolio skaldymo technika. Titnagas naudotas ugniai įskelti, turbūt ir kitoms specializuotoms ūkio veikloms, tačiau vis dar trūksta duomenų joms įvardyti tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Ritualinio skaldymo ir naudojimo įrodymais gali būti pripažįstamas akmens amžiaus dirbinių rinkimas, titnago radiniai kapuose.Reikšminiai žodžiai: Dvipolio skaldymo technika; Dvipolis skaldymas; Geležies amžius; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Naudojimas; Naudojimo žymės; Nuoskalos; Titnago dirbiniai; Titnago įrankiai; Vėlyvasis bronzos amžius; Vėlyvasis bronzos darbas; Bipolar flaking; Flint tools; Iron Age; Late Bronze Age; Lithuania; Scaled pieces; Use Wear, Bipolar Flaking, Scaled Pieces, Late Bronze Age, Iron Age, Lithuania; Use wear.

ENThis article analyses, how and why the flint was used after the widespread technology of metal production and processing. The flint collections of the late Bronze Age cemetery of Naudvaris (The district of Jurbarkas), discovered in 2001, and Iron Age settlements of Kernavė in the Pajauta valley (the district of Širvintos) were chosen for this research. This article analyses the flint discoveries in the raw material and techno-typological aspects, the microwear analysis was also applied to thirty of the flints. The research showed, that in Naudvaris the various quality local erratic flint was used and knapped locally. The major part of flints discovered in Kernavė had traces of bipolar-on-anvil technique. They were produced from a poor quality local erratic flint as well as reworked from old Stone Age crafts. Researching Bronze and Iron Age flint discoveries, it appeared that the flint was further used in the first millennium B. C. and the first millennium A. D., even though the raw material supplying strategy and its processing technique significantly changed in the Metal Age. Exclusively local erratic flint, as well as the Stone Age crafts, collected in eroded and windblown sands, were used for knapping. The bipolar-on-anvil technique was one of the main or even the only technique used to process the flint. The flint was used to ignite fires, as well as in other specialized domestic activities which cannot be identified as the data is lacking both in Lithuania and in Poland. The collecting of Stone Age crafts and flint discoveries in graves can be considered as the evidence of ritual knapping.