Paauglių medijinės patirties pedagoginė korekcija : disertacija

LTMedijos (žiniasklaida) ne tik perduoda informaciją auditorijai, bet vis labiau įsigali žmogaus ugdyme. Informacinė žinių visuomenė kelia naujus iššūkius bei skatina ieškoti konceptualių ir strategiškai pagrįstų sprendimų, susijusių su medijų erdve bei poveikio paaugliams korekcija ir valdymu. Disertacijos tikslas – atskleisti medijinio ugdymo esmę ir nustatyti pedagoginės korekcijos poveikį paauglių medijinei patirčiai, išryškinant medijinio ugdymo paauglystėje tobulinimo prielaidas. Įvairių šalių ugdymo teorijoje ir praktikoje išskiriamas medijinis ugdymas, kurio tikslai siejami su medijų ir auditorijos sąveikos harmonizavimu. Lietuvos edukologijoje medijinis ugdymas ne tik naujas terminas, bet ir pespektyvi novatoriška ugdymo sritis teoriniu ir empiriniu aspektu. Disertacijoje nagrinėjama korekcinė medijinio ugdymo funkcija, nukreipta į paauglių medijinės patirties pozityvią reorganizaciją. Medijinė patirtis – medijų tekstais gaunama kognityvinė ir emocinė patirtis, kuri apibendrinama ir abstrahuojama pagal asmens individualaus mąstymo ir suvokimo galimybes, vėliau pasireiškianti pritaikomumo principu realiame gyvenime. Paauglių medijinės patirties korekcijai atlikti sukurtas diagnostinis-hipotetinis modelis bei parengta medijinio ugdymo programa. Atliktas tyrimas parodė, kad pedagoginės korekcijos esmę ugdyme ir paauglių medijinės patirties pozityvią kaitą grindžia negatyvaus medijų (ypač TV) poveikio mažėjimas bei paauglių ir medijų sąveikos kokybė. Kokybę implikuoja: paauglių refleksijos ir kritinio mąstymo raiška; gebėjimai priimti, analizuoti, vertinti ir atsirinkti medijinę informaciją; paauglių žinios apie medijų poveikį ir tikslus auditorijai; gebėjimas suprasti medijinės informacijos ir realybės sintezę, adaptuojant ją savo asmenybės sklaidai ir plėtrai kognityviniu ir emociniu aspektu.

ENMass media not only transfers the information for the audience but plays a more and more important role in the education of a person. Informative knowledge society seeks for new challenges and is eager to look for conceptual and strategically reasoned solutions as relates to media space, and correction and management of effect on adolescents. The purpose of the thesis is to reveal the essence of media education and to establish the effect of pedagogical correction on teenagers media experience by highlighting assumptions on development of media education in adolescence. In theory and practise of education in different countries, media education is analysed separately, the purpose of which is to harmonise media and audience interaction. In Lithuanian education standards, media education is not only a new term, but also a perspective innovative education field in theoretical and empirical aspect. The thesis analyses corrective function of media education, which targets positive reorganisation of adolescence media experience. Media experience is a cognitive and emotional experience gained via media texts, which is generalised and abstracted according to person’s individual possibilities of thinking and understanding, appearing later in life by principle of application. For the purpose of correcting teenagers’ media experience a diagnostic-hypothetic model was developed and a media education curriculum was prepared. The implemented survey showed that the key factor of pedagogical correction in education and the positive change of adolescent’s media experience is based on the reduction of negative effect of medias (especially of TV) and the quality of interaction between teenagers and medias. The quality is implied by the following: expression of teenager reflexion and critical thinking; abilities to receive, analyse, evaluate and select media information; teenager knowledge of media effects and purpose on the audience; ability to understand the synthesis betwee.