Akmenės latvių šnektos priegaidžių požymiai : santykinės trukmės analizė

LTStraipsnyje, taikant instrumentinį ir statistinį metodus, tiriama santykinės trukmės svarba skiriant Akmenės latvių šnektos priegaides. Studento – statistinio patikimumo – kriterijus parodė, kad statistiškai patikimi skirtumai užfiksuoti tik 4 porose iš 15: pirmose dviejose porose (krĩtu ir krìtu; aũksts ir aūgsts) tęstinė priegaidė santykine trukme statistiškai patikimai lenkia krintančiąją priegaidę, trečioje poroje (grùozu ir gruõzu) užfiksuotas priešingas rezultatas – krintančioji priegaidė santykine trukme lenkia tęstinę priegaidę, o ketvirtoje poroje (vąrdi ir vaȓdi) statistiškai patikimas skirtumas užfiksuotas tarp krintančiosios ir laužtinės priegaidžių (krintačiosios priegaidės santykinė trukmė ilgesnė). Pasikliaujamųjų intervalų lyginimo kriterijus, palyginus 10 panašios fonetinės sandaros minimaliųjų porų, parodė, kad krintančioji priegaidė labiau linkusi supanašėti su tęstine. Didžiausi skirtumai yra tarp laužtinės ir tęstinės priegaidžių, o mažiausi tarp laužtinės ir krintančiosios priegaidžių santykinės trukmės. Atlikta 388 matavimų analizė – pasikliaujamųjų intervalų lyginimas, porų tarpusavio skirtumų patikimumo nustatymas, vienodos priegaidės porų sugretinimas – leidžia spėti, kad santykinė trukmė atlieka priegaidžių paryškinimo, o kai kada skyrimo funkciją. Aptariant gautus matavimų rezultatus, reikia įvertinti priegaidžių vartojimo niuansus – vienais atvejais ryškiau ištartos priegaidės parodė didesnius tarpusavio skirtumus, o kitu atveju, nesant būtinybei, priegaidės ištartos ne taip ryškiai, todėl didelių santykinės trukmės skirtumų neužfiksuota.Reikšminiai žodžiai: Krintančioji priegaidė; Latvių šnekta; Laužtinė priegaidė; Pasikliaujamieji intervalai; Santykinė trukmė; Tęstinė priegaidė; Broken intonation; Even intonation; Falling intonation; Latvian dialect; Relative duration; Valid intervals.

ENIn this paper, instrumental and statistical methods are employed to research the significance of relative duration in discerning the intonation patterns of the Akmenė Latvian dialect. The student’s criteria of statistical reliability showed that statistically reliable differences were detected in only 4 of 15 pairs: in the first two pairs (krĩtu and krìtu; aũksts and aūgsts), circumflex pitch accent reliably surpasses acute pitch accent in terms of relative duration; in the third pair (grùozu and gruõzu), the opposite was ascertained – acute pitch accent surpasses circumflex pitch accent in terms of relative duration; and in the fourth pair (vąrdi and vaȓdi) a statistically reliable difference was detected between acute and broken pitch accents (the relative duration of falling pitch accent is longer). Upon comparing 10 minimum pairs with similar phonetic structure, the confidence interval comparison criteria revealed that acute pitch accent is more inclined to assimilate into circumflex. The most significant differences were detected between broken and circumflex pitch accents, while the least significant were in the relative duration between broken and acute pitch accents. The analysis of 388 measurements that was carried out – a comparison of confidence intervals, an ascertainment of reliability of differences between pairs, and a collation of uniform accent pairs – suggests that relative duration acts as a means to emphasize and sometime distinguish pitch accents. In discussing the results of the measurements, the nuances of pitch accent usage should be taken into account: in some cases, more pronounced accents demonstrated greater differences, while in another case, in the absence of necessity, pitch accents were not pronounced as distinctively, so significant differences in relative duration were not detected.