Užgavėnių šventės (Šiupinio vakaro) specifika Klaipėdos krašte

LTUžgavėnės Lietuvoje mėgstamiausia liaudiškoji šventė. Straipsnyje analizuojami išskirtiniai Užgavėnių šventės (kitaip – Šiupinio vakaro) bruožai Klaipėdos krašte. Remiantis Mažosios Lietuvos teritorijoje užfiksuotais rašytiniais šaltiniais ir šiuolaikiniais etnografiniais pasakojimais, Klaipėdos krašto Užgavėnių šventės papročiai lyginami su Didžiosios Lietuvos tradicijomis, komentuojami įvykę pakitimai. Daugelis visoje Lietuvoje užrašytų Užgavėnių papročių Klaipėdos krašte nunyko. Galima spėti, kad tai lėmė įsigalėjęs protestantizmas, kurio išpažinėjai sekė Šventuoju Raštu ir vengė teatrališkumo. Liko tik nedidelė dalis papročių, pavyzdžiui, pasivažinėjimai, supimasis sūpuoklėmis, gausios vaišės ir svarbiausia – šiupinio gaminimas, iš kurio kilo Šiupinio šventė – išskirtinis Užgavėnių bruožas Klaipėdos krašte. Šiupinio vakaras – tai kultūros reiškinys, kuris atsirado veikiamas liuteronybės ir vokiškosios kultūros. Kiekvienoje šeimoje gaminant šiupinį buvo laikomasi savų tradicijų pagal vietos ypatumus, šeimos socialinį statusą ir pan. Pagrindinės šiupinio sudedamosios dalys – žirniai, kiaulės palūpis, ausys, uodega, šnipas. Šiais laikais receptūra kinta, tačiau autentiškas Užgavėnių šiupinys neįsivaizduojamas be kiaulienos ir žirnių. Pasikeitus Užgavėnių šventės papročiams iš esmės pakito apeigų struktūra ir giluminis jų suvokimas žmonių sąmonėje. Daugelis papročių tapo pramogomis, žaidimais, tačiau informantų pateikiamos Šiupinio vakaro šventimo interpretacijos yra susijusios su socialine ir kultūrine aplinka, kurioje jie gyvena.Reikšminiai žodžiai: Gavėnia; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Papročiai, tautosaka; Pasninkas; Specifika; Užgavėnių šventė; Užgavėnės; Šiupinio vakaras; Šiupinys; Customs; Folklore; Shrove-tide; Shrove-tide celebration; Specifics; Stew; Stew eve; The Klaipėda region; The lent; Šiupinio party.

ENUžgavėnės [Shrove Tuesday] is the most favourite folk holiday. The article analyses exceptional characters of Užgavėnės (also called Šiupinio Vakaras [Hotchpotch Evening]) in Klaipėda region. Based on written sources recorded in Mažoji Lietuva and on modern ethnographic stories, the customs of Užgavėnės holiday in Klaipėda region are compared to traditions of the rest of Lithuania, and changes that have taken place are commented on. Most of customs of Užgavėnės recorded in the whole country disappeared in Klaipėda region. It might be guessed that this was caused by Protestantism, the confessors of which followed the Holy Writ and used to avoid dramatics. Only some customs remained, e.g. rides, swinging, plentiful meals and most important – the cooking of šiupinys [a hotchpotch], which gave the name Šiupinys Holiday – exceptional feature of Užgavėnės in Klaipėda region. Šiupinys Evening is a cultural phenomenon, which originated influenced by the Lutheranism and German culture. Every family cooked šiupinys following their own traditions, specific to each locality, social family status, etc. Main ingredients of šiupinys were peas, lip, ears, tale, and snout of a pig. Nowadays the recipes vary, however, an authentic šiupinys of Užgavėnės cannot be made without pork and peas. As Užgavėnės customs changed the structure of rituals and understanding thereof in the minds of people changed essentially. Many customs became part of entertainment, games, however, the interpretations given by information providers on celebration of Šiupinys Evening are related to their social and cultural environment.