Dėstymo kokybės vertinimas universitetinėse studijose : studentų apklausos panaudojimo galimybės

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTStraipsnyje siekiama atskleisti dėstymo kokybės vertinimo galimybes, naudojantis studentų apklausos duomenimis. Tuo tikslu teorinėje dalyje apžvelgta dėstymo aukštojoje mokykloje samprata ir išskirti dėstymo kokybės kriterijai. Kokybiškas dėstymas aprašomas trimis dimensijomis: skirtingai suprantamo studijavimo prielaida, skirtingos didaktinės teorijos realizacija ir dėstytojo veiklos dimensijų realizacija. Toks dėstymo aprašymas leidžia praskleisti, susisteminti kokybiško dėstymo rodiklius ir įvertinti rodiklių, naudotų dėstymo kokybės vertinimo instrumente, pagrįstumą. Empirinio tyrimo dalyje įvertintas dėstymo kokybės rodiklių, naudotų studentų apklausos instrumente, pagrįstumas ir pristatytos duomenų interpretacijos galimybės. Tyrimo rezultatų pagrindu buvo apibrėžtos studentų apklausos instrumente pateiktos dėstymo (kaip objekto) ribos: a) studentų bendrųjų gebėjimų plėtotės vertinimas leidžia pažvelgti į studijavimą kaip į studento asmeninį tobulėjimą, o į dėstymą – kaip į sąlygų studento asmeniniam tobulėjimui kūrimą; b) dėstymas siejamas su žinių perteikimu ir studentų veiklos organizavimu; c) daugiausia dėmesio skiriama procesinei dėstytojo veiklos dimensijai, nes instrumentas skirtas studentams, kuriems ši dimensija yra labiausiai pastebima ir galima pagrįstai įvertinti. Siūloma atkreipti dėmesį į tobulintinus rodiklius: kaupiamojo balo sistemos naudojimą, dėstomo dalyko turinio išmanymą, dalyko užsiėmimų tvarkaraščio tinkamumą studentui, dalyko turinio naujumą studentui ir dalyko literatūros šaltinių pakankamumą bibliotekose ir skaityklose.Reikšminiai žodžiai: Kokybinio vertinimo rodikliai; Kokybės vertinimas; Kokybės vertinimo kriterijai; Kokybės vertinimo rodikliai; Studentai; Studijos; Quality assessment; Quality assessment criteria; Quality assessment indicators; Students; Study.

ENThe paper seeks to reveal the possibilities of evaluation of teaching quality on the basis of student survey data. The theoretical part gives an overview of the concept of teaching in a higher school and identifies the criteria of teaching quality. Quality teaching is described in three dimensions: the premise of differently viewed studies; realisation of different didactical theories; and realisation of teacher’s activity dimensions. Such a description of teaching allows revealing and systematising the indicators of quality teaching and evaluating the validity of indicators used in the instrument of evaluation of teaching quality. The part of the empirical research evaluates the validity of indicators of teaching quality used in the student survey and presents the possibilities of data interpretation. Based on the results of the survey, the limits of teaching (as the object) presented in the student survey have been defined: a) the evaluation of the development of students’ generic competences allows viewing studies as the student’s personal development, and teaching as the creation of conditions for student’s personal development; b) teaching is related to the communication of knowledge and organisation of students’ activity; c) focus is shifted on the process dimension of the teacher’s activity, because the instrument is targeted at students by whom this dimension is mostly noticeable and reasonably evaluated. The following indicators that have to be improved should be taken into account: the use of the accumulative grade system, knowledge of the content of the subject taught, suitability of the schedule for students, recency of the subject content for students and adequate availability of subject-specific literature in libraries and reading rooms.