Pusiau profesionalių rankininkių parengtumo rodiklių ryšys parengiamojo laikotarpio pradžioje

LTTikslas – nustatyti pusiau profesionalių rankininkių (PPR) parengtumą ir parengtumo rodiklių tarpusavio priklausomybės ypatumus pradedant sportinį sezoną. Buvo nustatyti totaliniai rodikliai ir kūno masės komponentai, atletinis (aerobinė ir anaerobinė ištvermė, kojų raumenų galingumas, vikrumas, judesių dažnumas), techninis (kamuolio metimo greitis, kamuolio metimas į tolį, kamuolio gaudymas ir perdavimas, kamuolio varymas) parengtumas. Žaidėjų vidutinis ūgis 176,3 ± 6,1 cm, kūno masė 69,9 ± 9,7 kg. Kuperio testo metu vidutiniškai žaidėjos nubėgo 2,3 ± 0,19 km, netiesiogiai pagal šį testą vertinta VO2max didžiausia reikšmį buvo 56,2 ml / kg / min, mažiausia – 38,6 ml / kg / min. Atlikdamos Yo–Yo nutrūkstamo intensyvumo ištvermės ir atsigavimo testus žaidėjos vidutiniškai nubėgo atitinkamai 1593 ± 566 ir 554 ± 204 metrus. Žaidėjų laktato koncentracija kraujyje po testų vidutiniškai buvo 10,4 ± 2,8 ir 13,8 ± 2,7 mmol / l atitinkamai. Atlikdamos jėgos greitumo šuolius žaidėjos vidutiniškai pašoko – 28,2 ± 2,9 cm (be rankų mosto) ir 35,4 ± 3,5 cm (su rankų mostu), greitumo jėgos atitinkamai – 30,2 ± 2,7 ir 36,6 ± 3,4 cm. Didžiausias kamuolio metimo greitis nustatytas tiriamosioms metant į vartus pašokus (71,9 ± 7,4 km / h), mažiausias – kai metama nuo 7 metrų linijos (66,1 ± 6,4 km / h), rankų judesių dažnumas buvo žemas.Lyginant su kitų šalių rankininkėmis, nustatyti tokie parengtumo ypatumai: PPR jėgos greitumo rodikliai yra geresni nei Norvegijos rankininkių; aerobinė ištvermė blogesnė nei Lenkijos rankininkių. Nustatyti tokie sąveikos ypatumai: glaudus kūno masės ryšys su kojų galingumu (r = 0,40-0,60) ir kojų galingumo su judesių dažnumu (r = 0,55-0,59). Taip pat nustatytas glaudus ryšys tarp kamuolio metimo greičio ir kamuolio metimo į tolį (r = 0,78). Nustatyti pusiau profesionalių vidutinio meistriškumo rankininkių parengtumo rodikliai, jų ryšys turi teorinę ir praktinę reikšmę apibūdinant žaidėjų parengtumo lygį ir sudaro prielaidas parengti parengiamojo laikotarpio treniravimo programą. Remiantis C. Carling ir bendraautorių (2009) teiginiais, judamieji gebėjimai tarpusavyje nepriklausomi, bet visi kartu labai reikšmingi. Todėl parengiamuoju laikotarpiu rankininkėms rekomenduotina: lavinti ištvermę, jėgą, kartu padidinant rankininkių aktyviąją kūno masę, kurios dėka pagerėtų kojų raumenų galingumas; gerinti rankų ir kojų judesių dažnumą, kurie yra labai reikšmingi atliekant veiksmus ginantis ir puolant. Tolesni pusiau profesionalių rankininkių treniravimo programų tyrimai leistų ne tik nustatyti jų poveikį parengtumo rodiklių kaitai, bet ir optimizuoti rengimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atletinis ir techninis parengtumas; Moterų rankinis; Testavimai; Omen handball; Physical and technical fitness; Physical and technical fittness; Testing; Women handball.

ENPurpose of this study was to estimate fitness and interaction between indices in semi-professional women handball at the beginning of season. Kinanthropometry data, physical fitness [endurance was evaluated using a 12-minute Cooper’s test and Yo–Yo intermittent endurance and recovery (1 level) tests; vertical jump, counter movement jump; agility; movement frequency], technical fitness (throwing velocity, long-distance handball throw, passing and catching the ball, dribbling) were obtained. The hight of players were 176.3 ± 6.1 cm, body mass 69.9 ± 9.7 kg on average. During Cooper’s test the players ran 2.3 ± 0.19 kilometres, and thus we estimated indirect (according Cooper’s test results) VO2max – the highest was 56.2 ml / kg / min, the lowest – 38.6 ml / kg / min. Results of Yo–Yo intermittent endurance and recovery tests (1 level) were 1593 ± 566 ir 554 ± 204 meters on average, and lactate amount was 10.4 ± 2.8 and 13.8 ± 2.7 mmol / l respectively. The players performed squat jumps – 30.2 ± 2.7 and vertical jumps – 36.6 ± 3.4 cm on average, and counter movement jumps respectively – 28.2 ± 2,9 and 35.4 ± 3.5 cm. The highest throwing velocity was found in jump throw (71.9 ± 7.4 km / h), the lowest – in throw on the spot (7 meters line – 66.1 ± 6.4 km / h).Significant correlations were found between: body mass and power of leg muscles (r = 0,40-0,60), power of leg muscles and movement frequency (r = 0.55-0.59). Also we found significant correlations between throwing velocity and long-distance handball throw (r = 0.78). Information on training-related issues, such as anthropometric measurements, physiological attributes and fitness of handball players can be utilized effectively in handball programmes. C. Carling et al. (2009) examined those abilities (sprinting, agility and vertical jumping) as independent but important locomotors skills. Training of endurance, strength, movement frequency should be implemented in team handball training programmes. [From the publication]