Reborn Poland or reconstructed empire? Questions on the course and results of Polish Eastern policy (1918-1921)

LTStraipsnyje pateikiamos Lenkijos užsienio politikos ir karinės strategijos 1918 - 1921 m. pagrindinės geopolitinės koncepcijos. Autorius aptaria dvi bendras Lenkijos vykdytas politikos programas Rytų kaimynių atžvilgiu: „federalizmą“, siejamą su Jozefu Pilsudskiu, ir Romano Dmowskio propaguotą „inkorporacionizmą“ (angl. incorporationist option). Daugiausia analizuojamos pastangos įgyvendinti pirmąją programą. Iš pradžių detaliai analizuojami Pilsudskio nurodymai lenkų delegacijai Paryžiaus taikos konferencijoje 1918 m. pabaigoje, išsiųsto į Lietuvą 1919 m. balandį su specialia misija Michalo Remerio nesėkmės ir jo misijos žlugimo priežastys. Autorius atkreipia dėmesį į istoriją, susijusią su „Ukrainos korta“, kuria sužaidė Pilsudskis 1919 ir 1920 m. tam, kad būtų sudaryta geopolitinė atsvara bet kokiam Rusijos/Sovietų imperializmui. Be to, straipsnyje įvertinama Pilsudskio vykdytos Rytų politikos, kaip vieno pagrindinių veiksnių, dvidešimčiai metų sustabdžiusių Sovietų Rusijos planus skverbtis giliau į Vakarus, reikšmė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Federalizmas; Imperija; J. Pilsudskis; Jozef Pilsudski; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland), Sovietų Rusija, Lietuva; Mykolas Romeris; Paryžiaus taikos konferencija; Roman Dmowski; Rytų politika; Rusija (Russia); Ukraina (Ukraine); Empire; Federalism; J. Pilsudski; Jozef Pilsudskis; Lithuania; Michal Romer; Paris Peace Conference; Roman Dmowski; Soviet Russia.

ENArticle presents the main geopolitical concepts of Polish foreign politics and military strategy between 1918 and 1921. The author discusses two general programmes of policy towards Poland's neighbours to the East: the 'federalist' option associated with Józef Piłsudski, and the 'incorporationist' option of Roman Dmowski. The analysis is concentrated around the efforts to realize the former programme. Starting from a detailed analysis of Pilsudskis instructions to the Polish delegation to the Paris Peace Conference at the end of 1918, through a special mission of Michał Romer sent to Lithuania in April 1919, and reasons of its failure, the author turns to a history of the 'Ukrainian card', played by Piłsudski in 1919 and 1920 in order to achieve a geopolitical counter-balance to any Russian/Soviet imperialism. Finally, the article deals with the meaning of the Pilsudskis eastern policy as one of the main factors which stopped the westward drive of Soviet Russia for the next 20 years. [From the publication]