The Rada of Vilnius Belarusians and the Council of Lithuania : allies or adversaries?

LT1915 m. užėmusi lietuvių ir baltarusių žemes Vokietija pasuko tautinio veiksnio eksploatavimo keliu ir kartu palaikė istorinio valstybingumo iliuziją. Vokiečių politikos terpėje atsirado vietos ir lietuvių bei baltarusių praktinės politinės veiklos pradmenims. Buvusios LDK erdvėje baltarusių tautinis judėjimas buvo silpniausias ir jam reikėjo natūralaus sąjungininko, kurio vaidmeniui dėl pozityvios istorinės patirties geriausiai tiko lietuviai. Lietuviai nedviprasmiškai aiškiai pasisakė už etnografinį valstybės modelį, tačiau jų planuojama etnografinė Lietuva faktiškai sutapo su istorine „Tikrąja Lietuva“ ir su vokiečių užimtos teritorijos ribomis. Tai buvo pagrindas palaikyti daugmaž konstruktyvius santykius su baltarusiais, kurie dėl objektyvių priežasčių buvo ištikimi istorinei formulei. 1918 m. įvykių raida parodė, kad lietuviai objektyviai vadovavosi pirmiausia savo, kaip susiformavusios etnocentristinės tautos, interesais ir didžiojoje politikoje baltarusiams skyrė tik pagalbinį vaidmenį. Kartu netiesiogiai lietuviai taip pat skatino baltarusius formuotis kaip etnopolitinę ir etnocentristinę tautą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltarusiai; Lietuvos Taryba; Nepriklausomybės sąjūdžiai; Rada; Valstybingumo modeliai; Vilniaus Baltarusių Rada; Vilnius; Belorussians; Council of Lithuania; Independent movements; Rada; Rada of Vilnius Belarusians; State models; Vilnius.

ENThis text analyzes the relation between independent movements of Lithuanians and Belarusians in the period of the First World War. Lithuanians stood firmly for the ethnographic model of their future state, whereas Belarusians, whose national movement was weak, declared loyalty to the formula of the restoration of the historical GDL. Since the projected ethnographic Lithuania actually coincided with historical "Lithuania Proper" and the boundaries of the territory occupied by Germans, the latter exploiting the national factor tolerated and promoted a certain political activity of Lithuanians and Belarusians maintaining a quite constructive dialogue between the two. The events of 1918 proved that Lithuanians objectively pursued interests of their developed ethnocentric nation and in politics attributed only an auxiliary role to Belarusians. Simultaneously, Belarusians received a strong impulse towards their independence. [From the publication]