LTStraipsnyje rekonstruojama Lietuvos 1917-1918 m. „atsiskyrimo" retorika ir aiškinamos jos prasmes. Tam, kad būtų įgyvendintas straipsnio tikslas, buvo apibrėžtas istorinis tautinių ryšių ratas, aptarti faktai, atskleidžiantys atsiskyrimo aplinkybes, nagrinėtos priežastys ir bendrais bruožais apžvelgta „atsiskyrimo" idėjos genezė. Konstatuota, kad minėtuoju laikotarpiu pirmiausia buvo kalbama tik apie du ilgiau ar trumpiau trukusius realius istorinius ryšius – su Rusija ir Lenkija, tuo tarpu ryšiai su Baltarusija minėti tik fragmentiškai. Pažymėta, jog Lietuvos atsiskyrimą nuo Rusijos pabrėžiančias deklaracijas padiktavo to meto politinių įvykių seka, o Lenkija kaip valstybė tiriamuoju laikotarpiu tiesioginių atsiskyrimo deklaracijų, kaip Rusija, iš lietuvių politikų nesulaukė. Užsienyje aiškinta apie lietuviškumo ir lenkiškumo perskyras, lenkų kaip tautos ar jos dalies Lietuvoje pagrįstas ar nepagrįstas pretenzijas į Lietuvą. Besiformuojančioje modernioje lietuviškoje visuomenėje, Lenkijos ir Lietuvos ryšį įkūnijo sulenkėjusi bajorija, aplenkėję miestai ir su lenkiškumu vis dar gana glaudžiai susijusi bažnyčia. Toks ryšys laikytas pavojingu: jis trukdė naujos – tautinės tapatybės formavimuisi, todėl buvo stengiamasi „užbėgti už akių" galimybei atkurti Lenkijos ir Lietuvos valstybinius ryšius. Daroma išvada, kad 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės akto „atsiskyrimo" formuluote buvo siekiama užkirsti kelią Lietuvos ir Lenkijos valstybiniams ryšiams kaip pavojingiems lietuvių modernios tautos egzistencijai.Reikšminiai žodžiai: Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Moderni tauta; Nepriklausomybė; Politinė retorika; Valstybingumas; Independence; Lithuania; Modern nation; Nationhood; Political rhetoric; The Great Duchy of Lithuania; Rusija (Russia).
ENThis article reconstructs and explains the rhetoric of Lithuanian “separation” in 1917-1918. In order to achieve the goals of this article, the historical circle of national relations was determined, the facts describing the circumstances of the separation were discussed, the reasons were examined and the genesis of the "separation” idea was roughly reviewed. It is concluded, that during the aforementioned period, only two actual historic relations with Russia and Poland were primarily referred to, while relations with Belarus were mentioned only fragmentarily. It is noted, that the declarations accentuating Lithuania’s separation from Russia were caused by the political developments of that time whereas Poland as a state, unlike Russia, did not receive any direct declarations of separation from Lithuanian politics. The differences of Lithuanian and Polish cultures and the Polish people’s, as a nation or part of a nation residing in Lithuania, rightful or not-so-rightful claim to Lithuania, were addressed abroad. In the still forming modern Lithuanian society, Polish and Lithuanian relations were represented by the polonized Szlachta, partly polonized cities and the church, still closely related with the Polish culture. Such relations were seen as dangerous at that time, as it interfered with the formation of the new identity, based on nationality, therefore attempting to prevent the restoration of relations between Poland and Lithuania on the state level. It can be concluded, that the expression of “separation” in the Lithuanian act of Independence in 16, February, 1918 was aiming to prevent Lithuanian and Polish relations on the state level as threatening the existence of the modern Lithuanian nation.