Lietuvių kalbos istorinė sintaksė

LTMonografija yra pirmasis lietuvių kalbos istorinės sintaksės sąvadas, kuriame sistemiškai išnagrinėtos ir apibendrintos lietuvių kalbos sakinio raidos ypatybės. Siekiant rekonstruoti ankstesnės sintaksinės sandaros bruožus lietuvių kalbos istorinių tyrimų rezultatai sulyginti su latvių, prūsų ir kitų giminiškų kalbų duomenimis. Šiuo darbu dedami naujos baltų kalbotyros šakos – istorinės sintaksės pagrindai, tad pirmuose skyriuose plačiai aptarti jos teoriniai principai ir metodai (vidinė rekonstrukcija, lyginamasis metodas, įvairių tipologijos metodų taikymas). Toliau nuosekliai išdėstyti žodžių tvarkos, veiksmažodinių, vardažodinių, mišriojo tipo sakinių, konstrukcijų su linksniais, bendratimi ir dalyviais istorinio tyrimo rezultatai. Atskleistas sintaksinių kitimų ryšys su bendresniais sakinio raidos procesais – vardažodinių sakinių įtraukimu į veiksmažodinių sakinių sistemą, linksnių semantinių ryšių virtimu sintaksiniu valdymu, veiksmažodžių tranzityvumo stiprėjimu. Nušviesta prijungiamųjų sakinių raida iš dalyvių konstrukcijų, sudėtinių sakinių funkcinė diferenciacija. Pateiktos bendrosios darbo išvados bei plati santrauka vokiečių kalba, ligi šiol vyraujančia užsienio indoeuropeistikos literatūroje. Stengtasi, kad knyga būtų prieinama ne tik kalbotyros specialistams, bet ir visiems, kurie studijuoja lietuvių kalbos istoriją ar apskritai domisi jos praeitimi. Daugelis monografijoje apibendrintų autoriaus tyrimų aptarti tarptautiniuose lingvistikos kongresuose ir paskelbti tarptautiniuose kalbotyros leidiniuose lietuvių, vokiečių, anglų, italų ir rusų kalbomis. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Istorinė sintaksė; Sintaksinės sandaros raida; Žodžių tvarka; Sintagma; Sakiniai; Konstrukcija; Historical syntax; Development of syntactic structure; Word-order; Syntagm; Sentence; Construction.

ENThis monograph is the first historical digest of Lithuanian syntax, in which the development of Lithuanian syntax (structure of sentences) is systematically studied and described. It compares the results of historical studies of Lithuanian with those of the related Latvian and Prussian languages for the purpose of seeking to reconstruct features of earlier syntactic structures. This work lays the foundations of a new branch of Baltic linguistics: historical syntax. The first chapters broadly discuss the theoretical principles of historical syntax: internal reconstruction, comparative method, application of various methods of typology. This is followed by a thorough presentation of the results of historical studies of word order; verb phrase, noun phrase and mixed type clauses; and constructions with various cases, the infinitive and participles. The monograph describes the relationship of syntactic evolution to the general processes of sentence development: noun phrase clauses becoming drawn into the verb phrase clause system, the semantic associations of cases evolving into syntactical governance, and the strengthening of the transitivity of verbs. The development of subordinate clauses from participial constructions is clarified, likewise the functional differentiation of compound clauses. General conclusions of the work are given, and a long summary in German, a language which has been foremost in the filed of Indo-European studies. The author has tried to make the book accessible not only to linguistics specialists, bit also to all who study the history of the Lithuanian language or are generally interested in its past. Most of the author’s research described in this monograph has been discussed at international linguistic congresses and published in international linguistic journals in Lithuanian, German, English, Italian and Russian.