Lietuvių kalbos istorinė sintaksė

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvių kalbos istorinė sintaksė
Alternative Title:
Historical syntax of the Lithuanian language
Publication Data:
Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2006.
Pages:
612 p
Notes:
Bibliografija ir asmenvardžių rodyklė.
Contents:
Lietuvių kalbos istorinės sintaksės tyrimai ir šaltiniai — Istorinės sintaksės principai — Istorinės sintaksės objektas. Sinchroninė ir istorinė sintaksė — Sintaksinės sandaros raidos ypatybės: Kitimų sąlygos ir prielaidos; Reanalizė ir jos raiška; Gramatinimas; Kryptinga tėkmė; Kalbų kontaktų vaidmuo — Sintaksinės rekonstrukcijos metodai: Vidinė rekonstrukcija; Lyginamasis metodas; Rekonstrukcija ir tipologija — Žodžių tvarka ir jos kitimai — Pagrindinės sakinio dalys — Klitikai: Prieveiksmiškos dalelytės; Dalelytė gi; Klitiniai įvardžiai; Modaliniai klitikai — Vardažodiniai junginiai: Daiktavardiniai junginiai su derinamuoju pažyminiu; Daiktavardiniai junginiai su pažyminio kilmininku; Būdvardiniai junginiai — Prielinksniai ir polinksniai — Kitimų kryptis ir seka — Veiksmažodiniai sakiniai — Veiksmažodžių asmenuojamosios formos — Beasmeniai sakiniai — Asmeniniai sakiniai — Veiksmažodinių sakinių sandara — Vardažodiniai sakiniai — Vardažodžių klasės ir formos — Vardažodinių sakinių rūšys: Vardažodiniai sakiniai su tarinio vardininku; Vardažodiniai sakiniai su bevardės giminės formomis — Mišriojo tipo sakiniai — Sakinai su vardininku: Sakiniai su savarankiškais veiksmažodžiais; Sakiniai su pusiau savarankiškais veiksmažodžiais; Sakiniai su veiksmažodžiu būti — Sakiniai su įnagininku: Sakiniai su pusiau savarankiškais veiksmažodžiais; Sakiniai su veiksmažodžiu buti — Sakiniai su perifrastinėmis laikų ir nuosakų konstrukcijomis: Veikiamoji rūšis; Neveikiamoji rūšis su derinamais dalyviais; Neveikiamoji rūšis su bevardės giminės dalyviais — Su tariniu siejami linksniai — Galininkas: Vietos ir krypties galininkas; Laiko galininkas; Turinio galininkas; Santykio galininkas — Kilmininkas: Partityvinis kilmininkas; Neiginio kilmininkas; Abliatyvinis kilmininkas —Naudininkas: Paskirties naudininkas; Tikslo naudininkas — Įnagininkas — Vietininkas: Inesyvas; Iliatyvas; Aliatyvas; Adesyvas — Dvejybiniai linksniai: Dvejybinis vardininkas; Dvejybinis galininkas; Kiti dvejybiniai linksniai — Linksnių santykio su tariniu kitimas — Prielinksnių konstrukcijos — Konstrukcijos su senybiniais prielinksniais — Konstrukcijos su naujybiniais prielinksniais — Prielinksnių valdomi linksniai — Reikšmių raida — Prielinksnių konstrukcijų plitimas — Bendraties konstrukcijos — Bendraties kilmė ir pirminė reikšmė — Naudininkas su bendratimi (dativus cum infinitivo): Naudininko su bendratimi tipai ir pirminė struktūra; Santykis su tikslo kilmininku; Sintaksinių ryšių kaita; Kitų kalbų atitikmenys — Vardininkas su bendratimi (nominativus cum infinitivo): Konstrukcijos su būsenos veiksmažodžiais; Konstrukcijos su būdvardžiais; Konstrukcijos su beasmenėmis formomis ir būsenos prieveiksmiais; Galininko formos įsigalėjimas; Konstrukcijos su veiksmažodžiu būti; Papildinio vardininko kilmė — Tolesnės raidos kryptys: Konstrukcijos su modaliniais, faziniais, siekimo veiksmažodžiais; Nepriklausoma bendratis; Bendraties antrinė nominalizacija — Dalyvių konstrukcijos — Dalyvių sistemos susidarymas — Apozicinės dalyvių konstrukcijos: Konstrukcijos su esamojo laiko veikiamaisiais dalyviais ir pusdalyviais; Konstrukcijos su būtojo laiko veikiamaisiais dalyviais; Konstrukcijos su neveikiamaisiais dalyviais; Dalyvių sintaksinio savarankiškumo požymiai —Vardininkas su dalyviu: Vardininko su dalyviu gramatinė sandara; Vardininkas su dalyviu senojoje lietuvių kalboje; Vardininko su dalyviu kilmė; Vardininko su dalyviu raida — Netiesioginė nuosaka — Galininkas su dalyviu: Galininkas su dalyviu senojoje lietuvių kalboje; Galininko su dalyviu gramatinė sandara; Galininko su dalyviu kilmė; Galininko su dalyviu raida; Kilmininkas su dalyviu — Naudininkas su dalyviu ir absoliutinės konstrukcijos: Naudininkas su dalyviu, priklausomas nuo tarinio; Absoliutinis naudininkas su linksniuojamais dalyviais; Absoliutinis naudininkas su padalyviais; Absoliutinių konstrukcijų kilmė ir raida — Prijungiamųjų sakinių pradmenys — Šalutiniai dalyviniai sakiniai: Sakiniai su santykiniais įvardžiais; Sakiniai su kitais jungiamaisiais žodžiais; Šalutinių dalyvinių sakinių kilmė — Šalutiniai veiksmažodiniai sakiniai: Sakiniai su * io- kamieno jungtukais; Sakiniai su *kuo- kamieno jungtukais; Sakiniai su kitais jungtukais; Šalutinių sakinių diachroniniai sluoksniai — Sakinio sandaros raidos bruožai (bendrosios išvados) — Historische Syntax der litauischen Sprache. Zusammenfassung — Sutrumpinimai / Abkürzungen — Bibliografija / Bibliographie — Vardų rodyklė / Namenregister — Dalykų rodyklė / Sachregister.
Summary / Abstract:

LTMonografija yra pirmasis lietuvių kalbos istorinės sintaksės sąvadas, kuriame sistemiškai išnagrinėtos ir apibendrintos lietuvių kalbos sakinio raidos ypatybės. Siekiant rekonstruoti ankstesnės sintaksinės sandaros bruožus lietuvių kalbos istorinių tyrimų rezultatai sulyginti su latvių, prūsų ir kitų giminiškų kalbų duomenimis. Šiuo darbu dedami naujos baltų kalbotyros šakos – istorinės sintaksės pagrindai, tad pirmuose skyriuose plačiai aptarti jos teoriniai principai ir metodai (vidinė rekonstrukcija, lyginamasis metodas, įvairių tipologijos metodų taikymas). Toliau nuosekliai išdėstyti žodžių tvarkos, veiksmažodinių, vardažodinių, mišriojo tipo sakinių, konstrukcijų su linksniais, bendratimi ir dalyviais istorinio tyrimo rezultatai. Atskleistas sintaksinių kitimų ryšys su bendresniais sakinio raidos procesais – vardažodinių sakinių įtraukimu į veiksmažodinių sakinių sistemą, linksnių semantinių ryšių virtimu sintaksiniu valdymu, veiksmažodžių tranzityvumo stiprėjimu. Nušviesta prijungiamųjų sakinių raida iš dalyvių konstrukcijų, sudėtinių sakinių funkcinė diferenciacija. Pateiktos bendrosios darbo išvados bei plati santrauka vokiečių kalba, ligi šiol vyraujančia užsienio indoeuropeistikos literatūroje. Stengtasi, kad knyga būtų prieinama ne tik kalbotyros specialistams, bet ir visiems, kurie studijuoja lietuvių kalbos istoriją ar apskritai domisi jos praeitimi. Daugelis monografijoje apibendrintų autoriaus tyrimų aptarti tarptautiniuose lingvistikos kongresuose ir paskelbti tarptautiniuose kalbotyros leidiniuose lietuvių, vokiečių, anglų, italų ir rusų kalbomis. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Istorinė sintaksė; Sintaksinės sandaros raida; Žodžių tvarka; Sintagma; Sakiniai; Konstrukcija; Historical syntax; Development of syntactic structure; Word-order; Syntagm; Sentence; Construction.

ENThis monograph is the first historical digest of Lithuanian syntax, in which the development of Lithuanian syntax (structure of sentences) is systematically studied and described. It compares the results of historical studies of Lithuanian with those of the related Latvian and Prussian languages for the purpose of seeking to reconstruct features of earlier syntactic structures. This work lays the foundations of a new branch of Baltic linguistics: historical syntax. The first chapters broadly discuss the theoretical principles of historical syntax: internal reconstruction, comparative method, application of various methods of typology. This is followed by a thorough presentation of the results of historical studies of word order; verb phrase, noun phrase and mixed type clauses; and constructions with various cases, the infinitive and participles. The monograph describes the relationship of syntactic evolution to the general processes of sentence development: noun phrase clauses becoming drawn into the verb phrase clause system, the semantic associations of cases evolving into syntactical governance, and the strengthening of the transitivity of verbs. The development of subordinate clauses from participial constructions is clarified, likewise the functional differentiation of compound clauses. General conclusions of the work are given, and a long summary in German, a language which has been foremost in the filed of Indo-European studies. The author has tried to make the book accessible not only to linguistics specialists, bit also to all who study the history of the Lithuanian language or are generally interested in its past. Most of the author’s research described in this monograph has been discussed at international linguistic congresses and published in international linguistic journals in Lithuanian, German, English, Italian and Russian.

ISBN:
9789955704188
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/2739
Updated:
2020-11-27 19:36:24
Metrics:
Views: 261
Export: