Kunigas ir poetas Jurgis Rupka

LTApie kunigą ir poetą Jurgį Rupką (1839-1929) ne tik mažai rašyta, domėtasi jo biografija, tačiau tinkamai neįvertintas ir jo kūrybinis palikimas. Straipsnyje siekiama ne tik pateikti naujų faktų, bet ir kiek objektyviau apibūdinti šią įdomią asmenybę. Vienintelis iki šiol išsamiausiai aptaręs kun. J. Rupkos biografiją J. Tumas-Vaižgantas pasirūpino ir jo kūrybinio palikimo išsaugojimu. Kūrybinis J. Rupkos palikimas nėra gausus. Jį sudaro 24 eiliuoti tekstai (apie 1730 eilučių), vertimai. Didesne apimtimi išsiskiria biografinio pobūdžio kūrinėlis „Mano gyvenimas (kaip moku taip šoku)“, kuriame autorius gana išsamiai aprašo vingiuotą gyvenimo kelią. Kun. J. Rupka savo poeziją spausdino „Žemaičių ir Lietuvos Apžvalgoje“, „Tėvynės Sarge“, „Šaltinyje“ bei įvairiuose kalendoriuose, pasirašinėdamas J. Didnosio, Dyglio slapyvardžiais. Savo eilėraščiuose kun. J. Rupka neišvengė pigios didaktikos, tačiau jie išsiskiria vaizdumu, humoru, realistiniu hiperbolizuotu aprašymu. Būdamas aktyvus blaivybės idėjų propaguotojas, kun. J. Rupka eilėraščiuose ir pamoksluose pabrėždavo girtuoklystės žalą. XIX a. pabaigoje Gadūnave jis įkūrė blaivybės draugiją, įvedė giedojimą lietuvių kalba. Tokia draugija jo rūpesčiu atgaivinta ir Lygumuose. Kita svarbi pastoracinės veiklos sritis buvo bažnyčių statyba: kun. J. Rupka pagarsėjo kaip Viešintų ir Lygumų bažnyčių statytojas. Taip pat kunigas daug dėmesio skyrė vaikų mokymui tikėjimo tiesų. Straipsnyje atskirai aptariami kaimo gyventojų, amžininkų, kraštotyrininkų užrašytuose atsiminimuose išryškėjantys kun. J. Rupkos būdo bruožai.Reikšminiai žodžiai: Aprašomoji poezija; Atsiminimai; Kunigas; Pastoracinė veikla; Periodinė spauda; Poetas; Religinė literatūra; Sielovada; Vertėjas; Descriptive poetry; Memoirs; Pastoral activities; Pastoral work; Periodical press; Poet; Priest; Spiritual literature; Translator.

ENThere is little written information about the priest and poet Jurgis Rupka (1839–1929). His creative heritage has not been properly appraised as well. The article not only seeks to provide new facts, but also to provide more objective characteristics of this interesting personality. Juozas–Tumas Vaižgantas was the only person, who had thoroughly described the biography of the priest J. Rupka, and who took care of preserving his creative heritage. Creative heritage of J. Rupka is not very large. It consists of 24 poetical texts (about 1730 lines), translations. Only the biographical piece of writing “Mano Gyvenimas (Kaip Moku Taip Šoku)” is different from the others in its length, where the author thoroughly describes his winding road of life. Priest J. Rupka published his poetry under pseudonyms J. Didnosis, Dyglys in “Žemaičių ir Lietuvos Apžvalga”, “Tėvynės Sargas”, “Šaltinis” and in various calendars. The poetry of the priest J. Rupka did not avoid cheap didactics, however, it differs by the vividness, humour, realistic superlative descriptions. Being an active promoter of teetotalism ideas, priest J. Rupka in his poems and sermons emphasised the harm of drinking. In the end of the 19th c. he established a teetotalism association in Gadūnavas, also introduced chanting in Lithuanian. Such association on his initiative was also re-established in Lygumai. Another important field of his pastoral activity was the construction of churches, priest J. Rupka was known as the constructor of churches in Viešintai and Lygumai. The priest also paid much attention to teaching Christian beliefs to children. The article separately discusses characteristics of the priest J. Rupka, which was revealed in written recollections of village people, contemporaries and region explorers.