LTStraipsnyje aptariama pakraštinė šiaurės panevėžiškių lygumiečių šnekta. Dalis rytinių Lygumų parapijos kaimų įeina į centrinę šnektos dalį, likusieji – į pakraštinę. Rytų aukštaičiai ties Šiauliais labiausiai yra pasislinkę į vakarus. Vidurio aukštaičių plotas rytiečių panevėžiškių nemažai apgyvendintas ne vėliau kaip po 1711 m. maro. Taip lygumiečių šnektoje atsirado dviejų tarmių sluoksniai – panevėžiškių ir šiauliškių. Straipsnyje aptariama Lygumų ir kitų vietų vardų kilmė. Pagal oikonimus su priesaga -aičiai nagrinėjama šnektos etnogenezė. Oikonimų priesaga -aičiai yra žemaičių ir šiauliškių skiriamoji ypatybė. Todėl nemaža lygumiečių protėvių apie XVII a. turėjo ateiti palei Mūšą iš vakarų. Straipsnyje apžvelgiamos svarbesnės Lygumų šnektos ypatybės: kirčio atitraukimas bent iš trumpos galūnės į bet kokio ilgumo šaknį, trumpųjų balsių i, u platinimas trijose pozicijose, tvirtagališkos prigimties dvigarsių am, an vertimas om, on, nosinių ą, ę – o, ė, dalies galūnės trumpųjų balsių išmetimas. Kaip visi rytų ir pietų aukštaičiai, lygumiečiai kietina priebalsį l prieš e tipo balsius, kuriuos nekirčiuotus išlaiko arba redukuoja. Būtajame kartiniame laike kamieno balsiai a, e yra susiaurinti. Aptariami lygumiečių šnektos bruožai, skiriantys ją nuo stačiūniečių ir kitų šiaurės panevėžiškių šnektų. Apžvelgiamos šnektos morfologinės ir žodyno ypatybės. Skirtingai nuo kitų panevėžiškių šnektų, lygumiečių vartojamos atematinės būsimojo laiko daugiskaitos I ir II asmens formos su pabaiga -sme, -ste. Lygumiečiai yra išlaikę dviskaitą. Apie Lygumus vietoj įvardžio mēs sakoma mūs.Reikšminiai žodžiai: Dialektologija; Fonetika; Fonetikos ypatybės; Kirčio atitraukimas; Lituanistika; Lygumų šnekta; Morfologija; Oikonimai; Priesaga -ait-; Rytų aukštaičiai; Tarminiai žemėlapiai; Tarminis žodynas; Tarmybė; Vietovardis; Šnektų ribos; Šnektų sandūros; Dialect boundaries; Dialect junctions; Dialect maps; Dialecticism; Dialectology; Eastern aukštaitian dialect; Lithuanian studies; Lygumai dubdialect; Morphology; Oikonyms; Phonetics; Phonetics feature; Place-name; Retraction of accent; Subdialect of Lygumai; Suffix -ait-; Vernacular vocabulary.
ENThe article discusses the dialect of the northern border Panevėžys Lygumai residents. Some villages of the eastern Lygumai parish are attributed to the central dialect, the rest of them – to the border dialect. People of the Eastern Upper Lithuania near Šiauliai are most moved to the West. The area of central Upper Lithuanians was mostly inhabited by eastern Panevėžys residents after plague of 1711. The dialect of Lygumai people has two branches: of Panevėžys and of Šiauliai. The article discusses the origin of names of Lygumai and other places. According to toponyms with suffix –aičiai, the ethnogenesis of the dialect is analysed. The suffix –aičiai of toponyms is the distinctive feature of Samogitians and Šiauliai residents. This means that many ancestors of Lygumai people most probably have moved from the West along Mūša river in the 17th c. The article provides an overview of more important characteristics of Lygumai dialect: retraction of stress from the short ending to the root of the word of any type of length, broadening of short vowels i, u in three positions, pronouncing circumflex diphthongs am, an as om, on, and ą, ę as o, ė, omission of some short vowels in the ending. As all Eastern and Southern Upper Lithuanians, Lygumai people pronounce consonant l harder, if it goes before vowels of e type, which remains unstressed or reduced. In simple past time vowels a, e of the word stem are narrowed. The features of Lygumai dialect are discussed, which distinguishes it from that spoken in Stačiūnai and other Northern Panevėžys dialects. Morphological and vocabulary characteristics are reviewed. Lygumai people use athematic future time I and II person forms in plural with endings –sme, –ste. They have maintained the dual number and use the pronoun mūs instead of mēs.