Lygumų vėjo malūnas

LTVėjo malūnų, kaip ir iš molio plūktų pastatų, Pakruojo krašte nemažai, tačiau moliniai – tikra retenybė: iš mūsų laikus pasiekusių poros dešimčių vėjo malūnų molinių buvo išlikę tik du. Tokius malūnus pradėta statyti, matyt, dar A. Tyzenhauzo laikais, XVIII a. antrojoje pusėje, kai buvo populiarūs moliniai pastatai. Plūktas vėjo malūnas buvo pigesnis, nes jam reikėjo mažiau statybinės medienos. Jo siluetas ir planas tradiciškai perimti iš medinio malūno – nupjautinio kūgio forma artima nupjautinei aštuoniakampei piramidei. Kraštuose, kur labai gilios mūrinės statybos tradicijos, mūriniai vėjo malūnai buvo statomi su stačiomis arba beveik stačiomis sienomis. Šiame straipsnyje detaliai aprašomas Lygumų vėjo malūnas. Lygumai turėjo įdomų technikos paminklą – molinį vėjo malūną, bet jo neišsaugojo. Darbe aptariama jo konstrukcija ir įranga. Pažymima, kad Lygumų malūno įranga nesiskyrė nuo šio krašto medinių ar akmens mūro malūnų. Publikacijoje taip pat aprašoma molinių malūnų statyba. Darbe nusakoma, kaip buvo parenkama vieta malūno statybai, kaip paruošiamas molis, kaip vyko statybos darbai. Molio mūras buvo sutvirtinamas pliauskomis, įtaisomi varžtai, prie kurių tvirtinamas medinis žiedas. Ant jo dedamas kepurės pagrindo žiedas, o ant šio – pagrindinės kepurės sijos. Toliau įrengiami sparninio veleno guoliai. Montuojami sparninis velenas su krumpliaračiu, stabdys, sparnai, įrengiamos stogo konstrukcijos, dengiamas stogas. Kadangi moliniams pastatams labai svarbu geras stogas, o kepurė malūno sienų neuždengia, tai moliniai malūnai būdavo apkalami lentomis.Reikšminiai žodžiai: Lygumai; Lygumų apylinkės; Technikos paminklai; Tradicinė kultūra; Verslai; Vėjo malūnai; Vėjo malūnas; Lithuania; Lygumai; Lygumai surroundings; Technic monuments; Trade; Traditional culture; Wind mills; Windmill; Windmills.

ENThere are quite many windmills as well as rammed earth buildings in Pakruojis region, yet rammed earth windmills are rare: only two out of a couple of dozens survived to date. These windmills were started to be built in the time of Antoni Tyzenhaus, the second half of the 18th c., when clay buildings were popular. A rammed earth windmill was cheaper, because it needed less construction wood. Its shape and plan were traditionally taken over from a wooden mill: the shape of a truncated cone is close to a truncated octagonal pyramid. In regions with very deep masonry traditions, stone windmills were built with straight or nearly straight walls. The paper described Lygumai windmill in greater detail. Lygumai had an interesting monument of technology – a rammed earth windmill, yet it has not been preserved. The paper discusses its construction and equipment. It notes that the equipment of Lygumai mill was the same like in wooden or stone mills in this region. The publication also describes the construction of rammed earth mills. The study describes how the site for the construction of a mill was selected, how clay was prepared and how construction works were performed. Clay was reinforced with chumps and bolts were fitted in for the attachment of a wooden ring. A cap base ring was fixed on it with the main cap beams above. The bearings of a sail shaft were fitted in. A sail shaft with a gear, a brake and sails were installed, roof structures were mounted and the roof was covered. Due to the fact that a good roof was very important for rammed earth buildings and the cap did not cover mill walls, rammed earth mills were planked.