The 'Cultural awarenes' factor in the activities of the Lithuanian PRT in Afghanistan
LTIlgalaikės nesėkmingos pastangos įtvirtinti taiką ir stabilumą Afganistane kelia klausimą apie tai, kas kliudo įgyvendinti šiuos pokonfliktinio atstatymo tikslus. Straipsnyje keliama idėja, jog daugelis taikos įtvirtinimo pajėgų nesėkmių Afganistane yra susijusios su „kultūrinio sąmoningumo“ stoka. Kultūrinis sąmoningumas – konkrečios visuomenės istorijos ir kultūros pažinimas – yra pamatinė tarptautinių santykių prielaida, reikalaujanti minimalių žinių apie vietos kultūrą, mažinanti žmogiškuosius ir materialinius kaštus bei užtikrinanti sklandesnį bendradarbiavimą, teigiamus jo rezultatus. Straipsnyje klausiama: kaip ši prielaida įgyvendinama centrinės Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupėje (PAG)? Ar Lietuvos vyriausybinės tarptautinės misijos priežiūros institucijos laiko „kultūrinį sąmoningumą“ svarbiu veiksniu, lemiančiu PAG pasiekimus ir nesėkmes provincijoje bei Afganistano sostinėje Kabule? Ar Lietuvos PAG pakanka „kultūrinio sąmoningumo‘, ir ko reikėtų stiprinant šį faktorių bei užtikrinant misijos efektyvumą? Atsakant į šiuos klausimus, straipsnyje teigiama, kad, atsižvelgiant į Afganistane įgyvendinamos misijos mastą, Lietuvos PAG „kultūrinio sąmoningumo“ lygis yra žemas. Dominuoja karinė misijos dimensija, o civilinei teikiama kur kas mažiau dėmesio, atsakingos valstybinės institucijos nėra suinteresuotos didinti išlaidų „kultūrinio sąmoningumo“ ugdymui neatsižvelgdamos į tai, kad dėl to valstybės kaštai ilguoju laikotarpiu išauga.Reikšminiai žodžiai: Afganistanas; Bendradarbiavimas; Koalicijos pastangos; Kultūrinis raštingumas; Kultūrinis supratimas; Kultūrinis sąmoningumas; Lemiami žingsniai; Orientalizmas; Pagarba; Parama; Tarptautiniai santykiai; Tolerancija; Afghanistan; Coalition efforts; Cooperation; Crucial step; Cultural awareness; Cultural literacy; Lithuania; Orientalism; Respect; Support; Tolerance; Transnational relations.
ENLong-term unsuccessful attempts to keep peace and stability in Afghanistan pose a question: what facts prevent from accomplishing the post-conflict restoration objectives. The article poses an idea that many failures of peace maintaining forces in Afghanistan are related to the lack of “cultural consciousness”. Cultural consciousness as the recognition of history and culture of a particular society, is the key assumption that requires minimal knowledge of the local culture, reducing human and material costs and ensuring a more fluent cooperation, its positive results. The author of the article wonders how is this assumption implemented in the Provincial Reconstruction Team (PRT) of Afghanistan’s Ghor province. Do Lithuanian governmental institutions, which supervise the international mission, consider “cultural consciousness” to be an important factor in determining PRT achievements and failures in the province and in Afghanistan’s capital Kabul? Does Lithuania’s PRT have enough of “cultural consciousness”, and what is needed in order to make this factor stronger and the effectiveness of the mission to be more ensured. The article provides answers to these questions by stating that considering the scale of the mission in Afghanistan, the level of “cultural consciousness” of Lithuanian PRT is low. The dimension of military mission prevails, while the civil one lacks attention, responsible governmental institutions are not interested in raising costs for the training of “cultural consciousness”, disregarding the fact that thus in the long-term public costs would grow.
