Russia's information policy in Lithuania : the spread of soft power or information geopolitics?

• Žurnalo archyvas: numerio tekstas

LT2004 m. Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare. Nors šia prasme Lietuva įsiliejo į transatlantinę erdvę, tebėra neatsakytas klausimas, ar taip pat sėkmingai įvyko skirtingomis kultūros tradicijomis ir vertybėmis pagrįstų Lietuvos ir Vakarų šalių informacinių erdvių susiliejimas? Elektroninės žiniasklaidos (televizijos) stebėsenos, straipsnio autoriaus atliktos 2005–2007 m. laikotarpiu, rezultatai rodo, kad analizuotu laikotarpiu ženkliai išaugo Rusijos įtaka Lietuvos žiniasklaidoje. Pakankamai didelė dalis Lietuvos gyventojų naujienas apie pasaulį ir posovietinį regioną sužino iš rusiškų televizijos kanalų, žiūri šiais kanalais transliuojamas pramogines laidas (Pilietinės visuomenės institutas; „Vilmorus“ viešosios nuomonės apklausa, 2006 m.). Tyrimas liudija, kad daugeliui lietuvių būdinga „sovietinių laikų“ nostalgija. Tai galėtų paskatina manyti, kad šioje posovietinėje šalyje Rusija įgyvendina savo informacinės politikos tikslus. Tačiau tos pačios apklausos rezultatai rodo priešingai – Lietuvos gyventojai Rusiją laiko labiausiai priešiška valstybe. Straipsnyje didžiausias dėmesys skiriamas šiam paradoksui išspręsti: nors Lietuvos informacinėje erdvėje Rusija turi konkurencinį pranašumą, šios valstybės vaizdinys lietuvių sąmonėje yra labai neigiamas. Kodėl taip atsitinka? Straipsnyje teigiama, kad paradokso priežastis – specifinė Rusijos informacinės politikos strategijos prigimtis. Rusijos strategija, grindžiama rezonancine komunikacija bei informacinės geopolitikos teorija ir praktika, yra visiškai nesuderinama su šiuolaikinės „minkštosios“ galios principais.Reikšminiai žodžiai: Informacinė geopolitika; Informacinė politika; Minkštoji galia; Information geopolitics; Information policy; Lithuania; Soft power; Rusija (Russia).

ENIn 2004 Lithuania joined the European Union and NATO. Although, thus Lithuania had become a member of the transatlantic area, the question still remains unanswered: was the merger of information spaces of Lithuania and the Western countries, which were based on different cultural traditions and values, also that successful? The results of monitoring of the electronic media (television), performed by the author of the article in the period between 2005–2007, show that during the analysed period the Russian influence significantly increased in Lithuanian media. Fairly large part of Lithuania’s residents get news of the world and of the post-soviet region from Russian television channels, and watch entertainment shows broadcasted by these channels (Civil Society Institute; “Vilmorus” opinion poll, 2006). According to the survey, many Lithuanians feel quite nostalgic of the “soviet times”. This might make one think that thus Russia implements its goals of information politics in this post-soviet country. However, the results of the very same poll show the opposite case – Lithuania’s people treat Russia as the most unfriendly country. The article mostly concentrates on this paradox: even though in Lithuania’s media Russia is in a competitive advantage, the image of this state in the minds of Lithuanians is strongly negative. How can this happen? The article states that the reason for such paradox is the specific nature of the Russian informative politics strategy. Russia’s strategy, which is based on resonance communication and on theory and practice of informative geopolitics, is totally incompatible with the principles of contemporary “soft” power principles.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Sociologija / Sociology
• Komunikacija / Communication