Kernavės apylinkių gyventojai XVIII amžiaus pabaigoje

LTStraipsnyje, remiantis 1795 m. Rusijos imperijoje vykdytos V gyventojų revizijos (surašymo) duomenimis, pristatoma Kernavės parapijos demografinė situacija, socialinė sudėtis, gyventojų verslai bei ekonominiai santykiai. Revizijos sąrašai rodo, kad Kernavės parapijoje gyveno 1,9 tūks. žmonių. Šis skaičius turėjo būti didesnis, nes dėl įvairių priežasčių buvo surašyti ne visi gyventojai. Bajorų luomo žmonės sudarė apie 10 % visų gyventojų. Gyventojų daugumą sudarė valstiečiai – apie 85 %. Tiek bajorų, tiek valstiečių luomai buvo nevienalyčiai. Bajorijai priklausė ir dvarininkai ir bajorai samdiniai. Valstiečiai taipogi skyrėsi savo padėtimi – 20 % valstiečių buvo laisvieji žmonės, likę - baudžiauninkai. Apie 10 % Kernavės parapijos gyventojų sudarė bežemiai. Revizijos medžiaga teikia duomenų ir apie samdomo darbo plitimą. Samdomąjį darbą naudojo tiek dvarininkai, tiek valstiečiai – 129 nuolatiniai samdiniai dirbo 90 valstiečių ir bajorų ūkiuose. Nuolatinių samdinių laikė daugiau kaip trečdalis visų valstiečių ūkių. Valstiečių ūkiniai vienetai buvo gausūs – kas penktame dūme buvo bent viena kampininkų šeima, kas ketvirtame ūkyje gyveno neišsidalijusios šeimos.Reikšminiai žodžiai: Žemėvalda; Gyventojų surašymas; Revizija; Mokesčiai; Socialinė ir ūkio istorija.

ENThe article presents the demographic situation of the parish of Kernavė, its social composition, inhabitants' activities and economic relations. The data (written sources) of the 5th census of the population conducted in the Russian Empire in 1795 were taken as the main source for the article. The census shows that there were 1900 inhabitants living in the parish of Kernavė. The number should have been higher since not all the inhabitants were included into the lists. Boyars made up 10 per cent of all the inhabitants. The majority of the inhabitants were peasants (about 85%). Boyars as well as peasants had different status. For example, some noblemen were landlords, others - hired boyars. Peasants also had different status with 20 per cent of them being free, the rest - serfs. About 10 per cent of inhabitants of the parish of Kernavė were landless. The census presents some data on the spread of the wage labour. Wage labour was popular with noblemen and peasants, thus 129 hired workers worked for 90 homesteads belonging to peasants and the gentry. More than a third of all peasant homesteads had permanent hired workers.