Širvintiškių tarmė

LTStraipsnyje apžvelgiama Širvintiškių tarmė, kuriai priskiriamos Širvintų, Bagaslaviškio, Čiobiškio, Gelvonų, Krikštėnų, Musninkų, Pabaisko, Šešuolėlių apylinkės. Atkreipiamas dėmesys į ypatybes, kuriomis ji skiriasi nuo kitų tarmių ir nuo bendrinės kalbos. Širvintų apylinkės priskiriamos rytų aukštaičiams, kurie mišriuosius dvigarsius am, an, em, en ir vadinamuosius nosinius balsius ą, ę atitinkamai verčia um, un, im, in; u, i. Visame plote kirčiuoto žodžio kamieno balsiai a ir e išlieka sveiki. Širvintiškiai vietoj nekirčiuotų ilgųjų balsių y, į, ū, ų taria trumpus i ir u, Trumpas balsis a tariamas ir vietoj nekirčiuoto balsio o ir dvibalsio uo. Trumpuosius balsius kirčiuotuose žodžio kamieno skiemenyse širvintiškiai ilgina iki ilgųjų. Viena būdingiausių širvintiškių ypatybių – trumpojo galūnės balsio a neaiškus, panašus į rusų kalbos ы tarimas. Po suminkštintų priebalsių ir j šis a paprastai virsta i. Žodžio pradžios balsį e- širvintiškiai dažniausiai verčia a-. Apie Širvintas šis kai kurių žodžių e- tariamas ir su pridėtiniu j. Žodžio pradžioje prieš dvibalsį uo pridedamas priebalsis v. Širvintiškių kirtis atitraukiamas tik iš trumpos galūnės ir tik į priešpaskutinį skiemenį su ilguoju balsiu ar dvibalsiu ie, uo. Daugelio linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos vietininko formos yra trumpinamos. Tarmėje dar gana gyvas vidaus einamasis vietininkas. Vartojama ir daugiau įvairių gretiminių formų. Dar pasitaiko senoviškų, atematinio asmenavimo (galūnė pridedama prie šaknies) formų: būsme, buste. Nemažą įtaką širvintiškių žodynui yra padariusios slavų kalbos (ypač lenkų kalba).Reikšminiai žodžiai: Balsis; Dialektologija; Fonetika; Ignas Šeinius; Lituanistika; Morfologija; Morfologijos forma; Sociolingvistika; Tarmybė; Širvintiškų tarmė; Dialecticism; Dialectology; Ignas Šeinius; Lithuanian philology; Morphological form; Morphology; Phonetics; Sociolinguistics; Vowel; Širvintos' dialect.

ENThe article reviews dialect of Širvintos’ residents, which includes districts of: Širvintos, Bagaslaviškis, Čiobiškis, Gelvonai, Krikštėnai, Musninkai, Pabaiskas, Šešuolėliai. Attention is paid to characteristics, by which it differs from other dialects and from standard language. Širvintos district is classified as East Upper Lithuanian dialect, under which diphthongs am, an, em, en and the so called nasal vowels ą, ę are respectively pronounced as um, un, im, in; u, i. Along the whole territory, vowels a and e of the stressed stem of the word remain normal. Širvintos people pronounce short i and u instead of unstressed long vowels y, į, ū, ų. Short vowel a is also pronounced instead of unstressed vowel o and diphthong uo. Širvintos people prolong short vowels in stressed syllables of the word stem, thus making them sound long. One of the most characteristic features of Širvintos people – unclear pronunciation of short vowel a, which is similar to the pronunciation of the Russian ы. When following palatalized consonants and j it usually becomes i. In Širvintos vowel e– at the beginning of the word is most often pronounced as a–. Around Širvintos vowel e– in some words is pronounced together with j. In the beginning of the word before diphthong uo consonant v is added. Širvintos residents retract the stress only from the short ending and only to penultimate syllable with long vowel or diphthong ie, uo. Most forms of declined singular words in locative case are shortened. In the dialect the illative case still exists. Some more adjacent forms are used. Some old athematic conjunction forms are still alive (the ending is attached to the word root): būsme, būste. The lexicon of Širvintos people were under a considerable influence of Slavic languages (especially Polish).

• Šiaurės rytų aukštaičiai vilniškiai : ribos ir diferenciacija / Vytautas Kardelis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009. 287 p.
• Širvintiškių tekstai / parengė Žaneta Markevičienė ... [et al.]. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2009. 178 p.