Nacmečio mokykla - grįžimo prie lietuvių kalbos ir kultūros veiksnys nutautėjusiame krašte

LT1940 m. palyginti modernią nepriklausomos Lietuvos švietimo sistemą skaudžiai sukrėtė šalies okupacija ir sovietizacija. Tačiau tik vienerius metus užtrukęs bolševikų valdymas apnuodijo tik nedidelę dalį mokytojų ir moksleivių. Bolševikus pakeitę naujieji okupantai naciai iš pradžių mažiausiai kišosi į švietimo sritį. Vėliau suvaržymų daugėjo. Buvo norėta įvesti vokiečių kalbos pamokas net į pradžios mokyklų pirmuosius skyrius, tačiau P. Meškausko-Germanto vadovaujama Švietimo valdyba tam ir daugeliui kitų Lietuvos germanizacijai tarnaujančių nacių sumanymų sugebėjo atsispirti. Lietuvos mokyklos buvo ginamos nuo grėsmingų nacių užmačių tiek gudrumu, pasinaudojant aukštų nacių pareigūnų silpnybėmis ar nesutarimais, tiek priešinantis. Mokyklų tinklą Širvintų valsčiuje pavyko išsaugoti pasiaukojamu mokytojų darbu vargingomis sąlygomis ir aktyvesnės visuomenės dalies pastangomis. Pradžios mokyklos, kurių klasės ilgiau ar trumpiau 1941-1944 m. veikė keturiolikoje Širvintų valsčiaus vietovių, įgalino šio neturtingo krašto ūkininkų vaikus įgyti pradinį išsilavinimą. O tuomet tai buvo neįmanoma daugelyje kitų nacių Vokietijos okupuotų Europos šalių. Be to, nacmečiu veikusiose mokyklose jaunuoliai turėjo galimybę grįžti prie senelių vartotos lietuvių kalbos, nes aprašomojo laikotarpio moksleivių didžioji dalis savo namuose kalbėjo nelietuviškai. Tad, nepaisant nepalankių politinių ir ekonominių-socialinių sąlygų bei okupantų savivalės, 1941-1944 m. mokykla nutautėjusiame Širvintų valsčiuje įgalino žengti dar vieną žingsnį grįžtant prie lietuvių kalbos ir prie lietuvių kultūros.Reikšminiai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Mokykla; Nacių okupacija; Tapatumas; Valsčius; Širvintos; Švietimas; Education; Identity; Nazi occupation; Rural district; School; World war II; Širvintos.

ENIn 1940, the relatively modern educational system of independent Lithuania was badly shaken by the country’s occupation and Sovietisation. However, Bolshevik rule, which only lasted one year, poisoned just a small part of the teachers and students. The Nazis - the new occupants who replaced the Bolsheviks - initially meddled the least in the field of education. Later restrictions increased. The intention was to introduce German language lessons even in the first classes of primary school, but the Board of Education, headed by Pranas Meškauskas-Germantas, managed to resist this and other Nazi designs for the Germanisation of Lithuania. Lithuanian schools were defended from ominous Nazi schemes, both by guile - taking advantage of the weaknesses and disagreements of top Nazi officials - and by opposition. The network of schools in the Širvintos district was only preserved through the selfless work of teachers in miserable conditions and the efforts of the more active part of society. The elementary schools, which operated in 14 areas of the Širvintos district in 1941-1944, provided access to primary education for children of farmers in this impoverished region. This was something that was impossible in many other Nazi-occupied European countries at the time. In addition, the young people who attended the schools that operated during the Nazi period had the chance to return to the Lithuanian language which was used by their grandparents, as the majority of students of that time did not speak Lithuanian at home. So despite the unfavourable political and economic-social conditions and the self-will of the occupants, school in the acculturated Širvintos district in 1941-1944 enabled another step to be taken in the return to the Lithuanian language and Lithuanian culture.