Augimo samprata senojoje lietuvių kultūroje

LTKnyga skirta senosios baltų kultūros problematikai – klausimui, kaip lietuviai suprato dvasinį, o ne fizinį augimą. Archajinėje praeityje tai turėjo religinę prasmę, kas geriausiai atsispindi baltiškajame kulte, ypač svarbioje jo dalyje – aukojime, o taip pat simbolikoje. Tradicinių simbolių grupė siejasi su lietuviško žodžio augti reikšme – kilti. Panaši reikšmė ir liet. žodžio auka. Pagonių kulto vietos senovėje buvo ant kalnų, aukojamas objektas būdavo keliamas į viršų. Knygos pirmame skyriuje, remiantis istoriniais rašytiniais šaltiniais nagrinėjami baltų pagoniški aukotojai – specialūs žyniai, aukos ir jų rūšys: pastovios, proginės, prašymo, padėkos, atgailos, priesaikos ir pan., lietuvių, prūsų, jotvingių aukojimo ritualai. Antrame skyriuje atskleidžiama aukojimais palydima senovės lietuvių iniciacija – ritualinis jaunimo įvedimas į suaugusiųjų ir žynių gretas. Šių apeigų elementai atsispindi XIX–XX a. pr. lietuvių Joninių papročiuose, sakmėse apie paparčio žiedą, bet yra sumišę su krikščioniška interpretacija. Trečiame knygos skyriuje koreguojama ankstesnių tyrinėtojų išvada dėl gyvybės ir pasaulio medžio prasmės lietuvių liaudies kryžiuose. Autorė įrodo, kad lietuvių liaudies ornamentuoti kryžiai buvo krikščioniško sakralumo objektas, o ne pagoniško. Ketvirtame skyriuje aptariamas velnio įvaizdis lietuvių kultūroje. Kadangi ankstesni tyrinėtojai lietuvių folkloro velnią suabsoliutino, padarydami jį visa apimančiu pagonių dievu, knygos autorė, atskirdama pagoniškus elementus nuo krikščioniškų, išaiškina, kad augimo globėjo dievo Velnio archajiniais laikais nebuvo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Augimo samprata senojoje lietuvių kultūroje; Aukojimas; Gyvybės medis; Simboliai; Velnias; Baltų religija; Liaudies kultūra; The concept of growth in the old lithuanian culture; Offering; Tree of life; Symbol; Devil; Folk religion; Folk culture.

ENThe book is intended for the topic of Baltic culture, i.e. how Lithuanians understood spiritual, not physical, growth. In the archaic past it had a religious meaning, which is best shown in the Baltic cult, in an especially important part of it – sacrifice. The group of traditional symbols is related to the meaning of Lithuanian word to grow – to rise. There is also a similar meaning of Lithuanian word victim. Places of pagan cult in ancient times were on hills, scarifying object was lifted up. In the first chapter of the book Baltic pagan special oracles, sacrifices and their types (fixed, occasional, requesting, thanking, contrition, oath-kind and similar), Lithuanian, Prussian and Yotvingian rituals of scarifying are being analyzed. Ancient Lithuanian initiation which is accompanied by sacrifices - a ritualistic conversion of youth into grownups and oracles is revealed in the second chapter. Elements of these rituals are reflected in 19-20th century’s Lithuanian customs of Feast of St. John, in stories about fern’s blossom, but they are mixed with Christian interpretation. In the third chapter an outcome of earlier researchers about the meaning of tree of life and world on Lithuanian national crosses is being corrected. The author proves that Lithuanian folk ornamented crosses were the sacral object of Christianity, but not the paganism. In the fourth chapter devil’s image in Lithuanian culture is being discussed. Whereas former researchers committed Lithuanian devil as absolute by making him an overall pagan god, book’s author clarifies that there was no Devil as a god of growth protector in archaic times, by distinguishing pagan elements from the Christian ones.

• Etnologija / Ethnology
• Archeologija / Archaeology