Ąžuolo poetinio vaizdo suomiškosios ir lietuviškosios paralelės

LTStraipsnyje nagrinėjamas ąžuolo poetinis vaizdas suomių ir lietuvių folklore. Pažymima, kad „Kalevalos“ antroje runoje „Didysis ąžuolas“ ir esto F. R Kreutzwaldo paties sukurtame estų epe „Kalevo Sūnus“ įkomponuotas siužetas apie didingą ąžuolą, kuris nukirstas žmonėms davė daug gero. Tai buvo pirminiai šaltiniai, kuriais remiantis nuo XIX a. pabaigos susikaupė gausi literatūra apie mitinį ąžuolą, kurį vėliau paliudijo daugybė suomių, karelų, vepsių, ingrų, estų dainų, vaizduojančių vieną pirmykščių pasaulio struktūrų - pasaulio medį, kaip kosminę atramą, kaip tam tikrą dominantę, nusakančią visatos organizaciją. Nuo pat XIX a. pabaigos, pradedant J. Krohno darbais, daugelis vėlesnių tyrinėtojų suomių runas siejo su baltų mitologija ir laikė baltų folkloro reliktu. Pažymima, kad lietuvių tautosakoje ąžuolas yra dažnas dainų, raudų, patarlių ir priežodžių poetinis įvaizdis. Tačiau ąžuolo didybė pajungiama jausmų srautui, veikėjo išgyvenimams. Lyginant šias dainas su suomių runomis apie Didįjį ąžuolą, konstatuojami du dalykai: tipologiškai jos savo struktūra turi nemažai panašių bruožų, tačiau detalėmis ir bendra poetine nuotaika artimesnės estų epinėms dainoms. Runa aiškiai atspindi pasaulio medžio, išaugusio nuo žemės ligi dangaus, modelį, o lietuvių liaudies dainose toks ąžuolo ar kito, jį atstojančio medžio vaizdas gana retas. Dažniau jis yra neapibrėžto aukščio didingai žaliuojantis medis. Tačiau neabejotina baltų įtaka, autoriaus nuomone, galima paaiškinti paties ąžuolo, o ne kito kokio medžio vaizdavimą pasaulio medžiu.Reikšminiai žodžiai: Kalevala; Liaudies dainos; Lietuvių liaudies dainos; Lyginimas; Runa; Ugrofinų folkloras; Ąžuolas; Comparison; Finno-Ugric folklore; Folk song; Kalevala; Lithuanian folk songs; Oak; Rune.

ENThe article examines poetic image of an oak in both Finnish and Lithuanian folklore. It notes that both second rune Great Oak of Kalevala and Estonian epic work, Son of Kalev by Estonian F. R Kreutzwald include a script on a great oak that brought great benefit to the people when cut down. These were the first sources serving as a basis for numerous literature, since the late 19th century on a mythical oak; the oak was then witnessed by many Finnish, Carelian, Vepsian, Ingre, Estonian songs, depicting some of the primary global structures, i.e. the tree of the world, serving as a cosmic pillar or a certain dominant factor, determining arrangement of the universe. Ever since the late 19th century, starting with works by J. Krohn, many subsequent scientists linked Finnish runes to the Baltic mythology and considered them to be a relic of the Baltic folklore. The article points out that in Lithuanian folklore an oak is frequently met in poetic terms in songs, laments, proverbs and sayings. However the greatness of an oak is subjugated to the flow of emotions and experiences of an actor. Comparison of the songs with the Finnish runes on a great oak suggests two items: in typological terms, the structure of the songs have many similar features, however in terms and details and general poetic mood, they are closer to Estonian epic songs. Rune depicts model of the world tree from earth to the sky, while Lithuanian songs show few images of same oak or an equivalent tree. This often takes form of a splendid verdant tree of an undefined height. However there is definite Baltic influence that the author believes can explain why the oak, rather than any other tree is portrayed as the world tree.