Kultūrinės ąžuolo istorijos pėdsakai dainose

LTAutorė teigia, kad gamtos peizažo kaip savarankiško vaizdavimo objekto seniausiame lietuvių dainų sluoksnyje nėra. Apie medžius kalbama kaip turinčius dainos diskurse potekstes, kurias perprasti galima tik žinant tam tikrą religinį ar kultūrinį jų kodą. Todėl straipsnyje siekiama praskleisti liaudies dainų turinį žvalgantis po platų ąžuolo kontekstų ir poteksčių kultūrinės atminties lauką. Teigiama, kad ąžuolo kaip ypatingo medžio kultūrinis konceptas neabejotinai priklauso europinei reikšmių istorijai. Ąžuolas - medis, atliekantis svarbų vaidmenį kulte, prietaruose ir liaudies medicinoje; ypatingą reikšmę jis turėjo germanams, slavams ir baltams. Teigiama, kad įvairių pasaulio kraštų tradicinės kultūros, tarp jų ir lietuvių, leidžia jose įžiūrėti net kelias su medžiais siejamų kultūrinių konotacijų charakteristikas. Nagrinėjama ūkinės medžio paskirties kultūrinė paradigma, kosmogoniškoji medžio versija: medis kaip visatos erdvės ir laiko simbolis, religinė medžių paskirtis. Daroma išvada, kad pagrindinė lietuvių lyrinės sanklodos dainos retorinė paskirtis buvo ir yra jaudinti klausytoją, emociškai jį veikti, todėl svarbiausios yra ąžuolo (medžio, savo išore ir vidinėmis savybėmis pranokstančio kitus medžius) potekstės dainiškajame pasaulyje. Net ir minimali teksto detalė čia gali turėti užtekstinę funkciją. Autorė teigia, kad dažnas, kompoziciškai visai nežymus gamtos motyvo segmentas yra potencialus reprezentuoti daug platesnę temą, nes slepia savyje jos raktą ir tuo atgaivina suvokėjo vaizduotėje ištisą tradicinių idėjų kompleksą.Reikšminiai žodžiai: Dainos; Istorija; Kontekstas; Kultūra; Kultūrinė atmintis; Liaudies dainos; Potekstė; Pėdsakai; Ąžuolas; Context; Cultural memory; Culture; Folk song; History; Oak; Songs; Subtext; Traces.

ENThe author states that the oldest layer of Lithuanian songs does not include natural landscape as an independent object of portrayal. Trees are referred to as having implications in the discourse that can be grasped through awareness of certain religious or cultural code only. The article therefore seeks to uncover the folk songs through a wide range of oak context and implications of cultural memory. The article asserts that the cultural concept of an oak as unique tree clearly belongs to the history of European meanings. An oak is a tree with important role for cult, superstitions, and folk medicine; it was particularly important to Germans, Slavs and Balts. The author asserts that traditional cultures of various countries of the world, including Lithuanian, allow for as many as several characteristics of tree-related cultural connotations. The article examines cultural paradigm of economic purposes of a tree, a cosmogonic version of a tree, where a tree is taken as a symbol of space and time of the universe as well as religious purpose of the trees. The article concludes that key rhetoric purpose of Lithuanian lyric system was and is to provide excitement to a listener, to have an emotional effect therefore implications of an oak in the songs are most important (which has exterior and internal qualities surpassing other trees). Even minimum detail of a text can have trans-textual function. The author states that common segment of natural motive, often insignificant can potentially represent a much wider topic, as it holds the key and revives full complex of traditional ideas in the imagination of a subject.