Lietuviškos pasakos, 1885 m. užrašytos Jurgio Mačiulio
- Morkūnas, Kazys, parengė [edt]
- Girininkienė, Vida, įvadas [aui]
LTPublikacijoje pirmą kartą skelbiamos 1885 m. Jurgio Mačiulio iš Motiškių kaime gyvenusio Juozapo Kriaučiūno užrašytos 6 pasakos („Šiaučius“, „Pats pačia niekad niegał vierit“, „Vialnias daktars“, „Ape moteri su viru“, dvi pasakos – be pavadinimo) ir du pasakojimai apie aitvarus („Ape aitvarus“), iš kurių pastarieji ypač įdomūs ir autentiški. Šios pasakos svarbios ne tik tautosakininkams, kalbininkams, bet ir platesnei visuomenei, besidominčiai lietuvių kultūra, jos palikimu. Pateikiamuose tekstuose gerai atsispindi Motiškių kaimo žmonių šnekta, kuri XIX a. pabaigoje dar buvo gerai išlaikiusi senąsias ypatybes. Tai rodo dažnai fiksuota viena iš svarbiausių veliuoniškių tarmės ypatybė – atviro žodžio galo nekirčiuotų balsių ė, o virtimas i, u. Tačiau uždaros nekirčiuotos galūnės ė, o paprastai išlaikomos. Balsiai e ir ė visur žymimi vienu ženklu e; balsių a ir o rašmenys rankraštyje dažnai visiškai nesiskiria, todėl rengiant tekstus spaudai kai kur galima buvo ir suklysti. Pasakų tekstus stengtasi pateikti kiek galima autentiškesnius; taisyta tik labai nežymiai: pakeistos „lenkiškos" raidės sz, cz į s, ž, w į v, bet paliktas kietojo l žymėjimas ɫ ženklu; pataisytas pagal dabartinę rašybą žodžių kartu ar skyrium rašymas; patvarkyta skyryba, tiesioginės kalbos pateikimas; ištaisytos aiškios korektūros klaidos; neaiškios žodžio dalys (kartais praleistos raidės) rašomos laužtiniuose skliausteliuose; taip paaiškinamos ir kai kurios tarminės formos, kurios skaitytojui gali būti sunkiau suprantamos. Retesni tarmės žodžiai, skoliniai aiškinami po visų pasakų.Reikšminiai žodžiai: Jurgis Mačiulis; Liaudies pasakos; Pasakojamoji tautosaka; Sakmės; Tarmė; „Lietuviškos pasakos"; "Lithuanian fairy-tales"; Dialect; Folk tales; Jurgis Mačiulis; Legends; Narrative folklore.
ENThe "Lithuanian fairy-tales" by Jurgis Mačiulis (1863-1915) written down from the village of Motiškės (Seredžius' parish) in 1885 are publicated for the first time. J. Mačiulis put down the tales still studying at the priests seminary of Vilnius. He had good knowledge of new requirements of folk-lore writing down-everything accurately and clearly as he had heard from the reteller. The texts presented by him reflect well the local people traditional so called Veliuona people dialect that in the end of the 19th cent, had kept out its old peculiarities much better than in recent decades. Efforts are made to present the fairy-tales texts published in this publication as much authentic as possible. Only insignificant corrections were made: some orthography and punctuation details were made uniform or corrected, proof-reading mistakes were corrected, etc. [From the publication]
