Seredžiaus šnekta

LTSeredžiaus šnekta yra vienos iš dviejų pagrindinių lietuvių kalbos tarmių – aukštaičių tarmės dalis. Toliau Seredžiaus šnekta skiriama prie vakarų aukštaičių. Pietinė tarmės dalis, į kurią įeina ir Seredžiaus apylinkės, priskiriama kauniškiams. K. Jauniaus – A. Salio tarmių skirstyme iš vakarų aukštaičių dar išskirta jų vidurinioji dalis, kuriai duotas veliuoniečių (veliuoniškių) pavadinimas. Į šių šnektų grupės plotą įeina ir Seredžius. Iš kitų vakarų aukštaičių veliuoniškiai išsiskiria nekirčiuotų galūnės balsių -ė, -o tarimu. Nekirčiuotų žodžio kamieno ilgųjų balsių y, ū trumpinimas, ryškesnis veliuoniškių šiaurrytinėje dalyje (apie Čekiškę, Vilkiją), pasiekia ir Seredžiaus apylinkes. Panašiai yra ir su nekirčiuotų galūnių balsiais y, ū. Visi veliuoniškiai trumpina vienaskaitos galininko nekirčiuotų galūnių balsius ą, ę, taip pat ir į, ų. Aplink Seredžių, kaip ir Čekiškės, Vilkijos, kitose gretimose apylinkėse, daugiaskiemenių vardažodžių trečiojo nuo galo kirčiuoto skiemens balsiai a, e dažniausiai neilginami. Žodžio pradžios balsį e serediškiai dažniausiai verčia a. Žodžio pradžioje prieš dvibalsį ie dažniausiai tariamas priebalsis j. Seredžiaus, kaip ir Veliuonos, apylinkėse dar vartojamos veiksmažodžių būsimojo laiko daugiskaitos 1-ojo ir 2-ojo asmenų senoviškos priebalsinio kamieno formos (busme, nešme). Veliuoniškiai neatitraukia kirčio iš galūnės. Tai dar viena jų ir visų kauniškių skiriamoji ypatybė nuo šiauliškių. Galima pastebėti ir daugeliui aukštaičių tarmių būdingą kai kurių galūnių trumpinimą. Į šnektos žodyną įvairiais laikais yra patekę ir nemaža skolinių.Reikšminiai žodžiai: Aukštaičių tarmė; Balsis; Balsių ilginimas; Būdvardis; Fonetika; Kirtis; Kirčiuoti balsiai; Nekirčiuoti balsiai; Pereiginės šnektos; Priesaga; Tarminė leksika; Tarminės formos; Veiksmažodžio formos; Šnekta; Adjective; Aukštaitian dialect; Dialect forms; Dialectal vocabulary; Lengthening of vowels; Phonetics; Stress; Stressed vowels; Subdialect; Suffix; Transitional dialects; Unstressed vowels; Verb forms; Vowel.

ENSeredžius sub-dialect is part of one of the two key Lithuanian dialects, i.e. part of Aukštaitija dialect. Seredžius sub-dialect is also attributed to the west Aukštaitija dialect. The southern part of the dialect, including Seredžius environs is attributed to Kaunas dialect. In the classification of dialects by K. Jaunius and A. Salys, from the Western Aukštaitija dialect, there is middle section distinguished (referred to as Veliuona sub-dialect). Seredžius falls within this group of sub-dialects. Veliuona sub-dialect is different from other Western Aukštaitija sub-dialects, as it includes an unstressed pronunciation of -ė, -o ending vowels. Abbreviation of unstressed long vowels y, ū in the word stem, marked in the north eastern part of Veliuona area (ca. Čekiškė, Vilkija), also reaches Seredžius environs. It applies to y, ū vowels of unstressed endings. All Veliuona residents abbreviate vowels ą, ę and į, ų of unstressed endings in singular accusative. In around Seredžius, as well as Čekiškė, Vilkija, etc. a, e vowels in multi-syllable denominatives, third stressed syllable from the rear, are usually not elongated. E vowel at the start of word is converted to a in Seredžius. In the start, ie diphthong is preceded by consonant j. In Seredžius and Veliuona environs, some ancient forms of consonant stem are still employed in the future tense plural, 1st and 2nd person (busme, nešme). Veliuona residents do not retract the accent from the ending. This is another special feature that distinguishes Kaunas area from Šiauliai area. There is also abbreviation of endings characteristic to most dialects in Aukštaitija. The glossary of sub-dialect also includes numerous loanwords.