Seredžiaus romai
LTPublikacija skirta Seredžiaus ir panemunės apylinkėse gyvenančių romų tyrimui. Šiuo straipsniu stengtasi apimti tiek istorijos, tiek antropologijos mokslų domėjimosi sritis. Siekta išsiaiškinti romų bendruomenės Seredžiuje ir atskirų jos narių istoriją bei šiuolaikinę padėtį, per pasakojamas gyvenimo istorijas apčiuopti romų etnokultūros, tradicinės gyvensenos bruožus, išsiaiškinti patiems romams svarbiausius XX a. istorijos įvykius, įsirėžusius į jų kolektyvinę atmintį. Šis tikslas buvo įgyvendinamas atliekant lauko tyrimus, kurių metu apklausta 15 informantų, atlikta romų namų, interjero detalių ir pačių informantų fotofiksacija. Tyrimas atskleidė, kad romų gyvenimo istorijos prieštarauja stereotipiniams romų kaip bekilmių klajoklių vaizdiniams. Iš interviu paaiškėja santykinis romų susietumas su viena ar kita teritorija. Tarpukariu buvo klajota tik tam tikro regiono ribose, ten pat stengtasi palaidoti savo mirusius artimuosius. Su klajonių teritorija tapatinamasi kaip su kilmės vieta, gimtine. Romų kultūra buvo ir yra veikiama ne tiek valstybinės-nacionalinės, kiek vietinės, atskiro etnografinio regiono kultūros, ir su ja sąveikauja, perimdama kai kuriuos lokalinės kultūros bruožus, pvz., arklių kinkymo būdą, vietinę lietuvių kalbos tarmę. Prievartinė sedentarizacija, fragmentiškai vykdyta nacių okupacijos metais ir pilnai įgyvendinta sovietų valdžios, pakeitė romų gyvenimo būdą, naujai aktualizavo romų ir lietuvių santykius – romai tapo sėsliais miestų ir miestelių gyventojais, t. y. vietinių bendruomenių nariais, lietuvių kaimynais.Reikšminiai žodžiai: Romai; Romų gyvensena; Romų tradicijos; Seredežiaus apylinkės; Seredžius; Tautinės mažumos; Čigonai; Ethnic minority; Gypsies; Lithuania; National minorities; Seredžius surroundings; The Romany; The Romany traditions; The Romany way of living.
ENIt is intended in the paper on the basis of the Roma's life stories to disclose Seredžius and the region Roma's history and the most important for them as well events having survived in their collective memory from the 20th cent., to discuss some Roma's traditional life way and common law features that become vivid in some of their stories. It is stated in the paper that some of their life stories told us by them contradict the image of the Roma as of low origin-leading a nomadic closed way of life people. The Roma's culture being influenced by a local regional culture and associating with it acquires some local culture elements, e. g. horse harnessing way, the local Lithuanian language dialect used by them while communicating with the Lithuanians (they speak the Romani language among themselves), etc. The author is of the opinion that it was conditioned by their previous between-wars constant nomadic tribal territories with which they associated their origin site and native country. Most in Seredžius interviewed Roma have originated from Suvalkija (the South-West Lithuania), between the wars their parents used to move with their camps along the river Nemunas and in the former East Prussia border regions. The life histories presented by the informants and discussed in the paper are divided into several groups by their themes: the between-wars period, the post-war period and the life after the 1956 USSR Supreme Soviet Presidium decree to begin and put into practise the forced Roma sedentarization. The present Seredžius Roma settlement is described, the Roma life conditions are characterized in short, and their houses interior elements are visually presented. [From the publication]
- Atlaidų prekyba: ištakos, formos ir turinio kaita XX-XXI a / Jonas Mardosa. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2010, t. 10, p. 20-35.
- Lietuvos romai : tarp istorijos ir atminties / Aušra Simoniukštytė. Lietuvos etnologija. 2007, 6 (15), p. 123-154.
- Neapykantos kalbos ir neapykantos incidentų patirtys Panevėžio Romų bendruomenėje / Liutaras Labanauskas. Lietuvos socialinė raida. 2019, Nr. 9, p. 76-90.
- Romai pagrindinėje mokykloje: tarp selektyvios izoliacijos ir visiškos niveliacijos / Ingrida Žemaitėlytė-Ivanavičė. Acta paedagogica Vilnensia. 2018, t. 41, p. 72-86.
