Žvejyba Nemune tarp Kauno ir Smalininkų

• Seredžius / vyriausioji redaktorė Vida Girininkienė. Vilnius: Versmė, 2003. p. 757-801. (Lietuvos valsčiai ; kn. 9)
• Vėliau paskelbta knygoje: Lietuvos lokaliniai tyrimai. D. 1 (2000-2002) / redaktorė Gabija Juščiūtė. Vilnius: Versmė, 2011. P. 647-692. (Lietuvos valsčiai; kn. 21)

LTŠis straipsnis skirtas žvejybos Nemune tyrimui. Autorė remiasi įvairiais literatūros šaltiniais ir 1992–1995 m. etnografinių ekspedicijų metu surinkta medžiaga. Darbe aprašoma Nemuno eksploatavimo tvarka XX a. Jame atskleidžiama, kad iki Antrojo pasaulinio karo valstybiniai vandenys žvejybai buvo nuomojami iš varžytinių. Nemuno varžytinės vykdavo Kaune ir vietinėse miškų urėdijose. Nemunas buvo suskirstytas dalimis, kurių nuoma tapdavo visų jame žvejoti suinteresuotųjų bendru rūpesčiu. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, buvo įsteigtas Kauno žuvų ūkis. Jam priklausė ir Nemuno žvejų artelės. 1948–1949 m. buvo įsteigti žvejų kolūkiai. Nuo 1960 m. pradėjus riboti žiobrių, lašišų ir kitų žuvų gaudymą, žvejyba Nemuno žemupyje pamažu nunyko. Ilgiausiai ir aktyviausiai dar žvejota Ragainės atkarpoje ir deltoje. Straipsnyje aprašoma žvejų buitis, žvejyba dideliais traukiamaisiais tinklais ir panemuniečių mėgėjų žvejyba plukdomaisiais bei statomaisiais tinklais. Darbe pasakojama apie tinklų gamybą ir priežiūrą, kabliukines žvejybos priemones (meškeres, blizges) ir gaudykles (bučius, venterius). Taip pat aprašoma žvejyba grabštais, duriamaisiais įrankiais ir kiti žuvavimo būdai. Nusakomos žvejų plaukiojimo priemonės, žuvų laikymas, transportavimas ir realizavimas. Aprašoma daug dėmesio sulaukusi Nemuno žvejų šventė – žiobrinės. Darbe pažymima, jog Nemuno ichtiofaunos pokyčius XX a. antroje pusėje lėmė ne žvejų veikla, bet kitos ūkinės veiklos formos, kraštovaizdžio reorganizacija, jo evoliucija ir kitos priežastys.Reikšminiai žodžiai: Kaunas; Nemunas; Smalininkai; Žvejyba; Žvejybos tradicijos; Žvejybos įrankiai; Fishing; Fishing tools; Fishing traditions; Kaunas; Lithuania; Nemunas river; Smalininkai.

ENAfter the authoress's death publicated paper is a new abridged authoress's version of the research texts published in the monograph "Outlines of fishing history" by Laura Piškinaitė-Kazlauskienė (Vilnius, 1998). The fishermen of the Middle Nemunas to which Seredžius environs also belong, their fishing and the changes that took place in the course of time are described on the basis of the authoress herself field research material, ethnographical, geographical and ichtiological literature and archive data. The fishing areas that belonged to the fishermen till the end of World War II and their mode of life are characterized, the fishing with trawls (fig. 1-3), floating, one-sided, three-sided (fig. 4) and stationary (fig. 6) fishing nets is described. Considering enterprising and amateurish fishing, their construction (fig. 11), production (fig. 9, 10, 12-14), supervision and the way of fishing are widely analysed. A separate description is devoted to hurling fishing lines which are called "šniūrai" ("ropes") almost in the whole territory of Lithuania, angling (fig. 16), fishing with spoon-baits, catching chubs with two crossly joined small planks called "rogutės" ("sledge") (fig. 17), fishing-baskets (creels), fishing-traps, landing-nets (fig. 18), harpoons (fig. 19), hooks (fig. 20), chopping instruments (fig. 21) and various other poaching devices. Much attention is devoted to fish keeping (fig. 24), transportation and realization. The conclusion was made that the Nemunas ichtio-fauna chantes took place not due to the fishermen's actions but due to other farming activities, landscape reorganization and evolution. [From the publication]