Asmeniškai išgyventas etninis kultūrinis tapatumas naratyve : Pranas Virakas apie Seredžiaus apylinkes (XIX a. pabaiga - XX a. 6-asis dešimtmetis)
LTStraipsnyje tyrinėjama lokalinio etninio patyrimo išraiška Prano Virako etnografinio pobūdžio rankraštiniame palikime. Darbe apibūdinami Virako prisiminimai apie Seredžiaus apylinkes ir kiti etnografiniai užrašai. Siekiama atskleisti Virako etninės kultūrinės patirties susiklostymo aplinkybes, asmeninio naratyvo koncepcijos ištakas, konflikto tarp individualaus tiesos imperatyvo ir valstybės ideologinės politikos pasekmes. Virako prisiminimai yra vienas iš retų etnografinių šaltinių, kuriame tiek laikotarpis, tiek atskiros kasdieninio gyvenimo sritys atskleistos kompleksiškai. Jo naratyvo koncepcija orientuota į tolimą ateitį, kai nauja karta pasiges žinių apie gyvenimą XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje ir viduryje. Holistinis lokalinio gyvenimo suvokimas naratyvo autorių vertė ieškoti tinkamų meninės išraiškos priemonių, kūrinio struktūrą ir tematiką grįsti memuarinio pobūdžio literatūra ir grožine kūryba. Virako darbuose vyravo tradicinis naratyvas, kuriame asmeniniais prisiminimais paremtas vyksmas rutuliojosi tolimoje praeityje, o meninė išmonė apsiribojo sparnuotais žodžiais. Gražiai supintoje įvykių sekoje siekta nepažeisti individualiai suvoktos tiesos.Todėl Virako naratyve vyrauja aiškūs lakoniški etnografinių realijų konstruktai. Tiesos imperatyvas sukūrė prieštaravimus tarp Virako ir ideologinės konjunktūros. Tai vedė prie konflikto tarp autoriaus gyvenimo patirties ir konjunktūrinę ideologiją atstovaujančios institucijos įsipareigojimų. Pasekmė – ideologiškai nepriimtinas šio žmogaus naratyvas buvo izoliuotas nuo visuomenės, kuriai jis buvo skirtas.Reikšminiai žodžiai: Etninis tapatumas; Etno-kultūrinis tapatumas; Individuali patirtis; Keltūrinis tapatumas; Naratyvas; Pranas Virakas; Seredžiaus apylinkės; Seredžius; Cultural identity; Ethnic identity; Ethno-cultural identity; Individual experience; Narration; Narrative; Pranas Virakas; Seredžius; Seredžius surroundings.
ENIn a local community constantly obliged by economic and religion relations there exist introverted not so easily disclosed for an outsider's glance ethnic, group and individual inner experiences having developed besides easily noticeable in the history course outer cultural heritage. P. Virakas' reminiscences of Seredžius' environs and other ethnographic notes are valued as an ethnographic source. The period and separate everyday life fields are disclosed in a complex way in his reminiscences, the conception of the narration is oriented into the far future when a new generation will miss the accurate knowledge about the life of a concrete period. The holistic life perception forced the narration author to look for artistic expression means and the work subject structure items in the previous literature and fiction of memoirs character having narration features. The action in the narration supported by reminiscences was developing in a distant past and the artistic wit was limited by catchwords and beautifully interweaved sequence of events trying not to violate individually perceived truth. It arises as an imperative of the whole work limiting any deviation from its artistic opinion. An individual truth in the junction of two world outlooks in the Soviet Lithuania brought to the conflict between the author's life experience and the conjuncture ideology representing the institutional obligations. The consequence was a narration of a differently thinking man ideologically unacceptable and isolated from the society for which it was assigned. [From the publication]
